Nuorodos

2016 m. gruodžio mėn.
P A T K P Š S
« Lie    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031  

Kategorijos

Marius Kundrotas: Ar visa – mokslas, kas mokslu žiba?

Marius-Kundrotas-Alkas.lt-J.Vaiskuno-nuotr-e1451148374595Breksito vertinimai viešose erdvėse dar sykį atskleidė žinomą dėsnį. Skelbiama, jog už Breksitą pasisakė vyresni, skurdesni ir menkiau išsilavinę žmonės, o už pasilikimą Europos Sąjungoje – labiau išprusę, turtingesni ir jaunesni. Žinia – aiški: nori būti protingas, sėkmingas, žengti į koją su laiku – būk už Europos Sąjungą. Tai – seniai žinomas įtaigos būdas. Panašiai argumentuojamos bendresnės pozicijos: liberalios ir kosmopolitinės pažiūros siejamos su išsilavinimu, sėkme ir ateitimi, tautinės ir konservatyvios – su prietarais, pralaimėjimu ir praeitimi.

Šiandien gyvename laikais, kai mokslas atstoja religiją. Užtenka pasakyti, jog mokslininkai nustatė, kad ir po to jau gali sakyti bet ką – tai bus savaiminis įrodymas. Iš tiesų viduramžių mąstytojai šiuo klausimu buvo blaivesni – jie suprato, kad rėmimasis autoritetu – pats silpniausias argumentas. Nesvarbu, ar autoritetas – religinis, ar dvasinis. Šiuolaikinė visuomenė galbūt kritiškesnė už statistinę viduramžių žmonių daugumą, bet tikrai naivesnė už to meto proto bokštus. Skaityti visą »

M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa

Marius-Kundrotas-Alkas.lt-J.Vaiskuno-nuotr-e1451148374595

Vieną kartą vaikystėje kaimynų mergaitei pasakojau, kad Leninas žudė vaikus. Ji energingai pasukiojo pirštą prie smilkinio ir sušuko: – Leninas?! Tuomet pasakiau apie caro Nikolajaus II-ojo šeimą. Reakcija liko tokia pat ugninga: – Ir labai gerai padarė! Nenorėjo, kad jo vaikai būtų carais! Skaityti visą »

Nuotaikingas Estijos nepriklausomybės dienos minėjimas

Visų šalių vėliavosDar važiuodamas autobusu jau buvau nusiteikęs, kad šiandien viskas bus kaip ir visada: aplankysime kokią nors istorinę vietą, pražygiuosime, gražiai pakalbėsime, o vėliau eisime vakarieniauti ir švęsti uždaroje teisingo jaunimo kompanijoje. Taip, nacionalistai taip pat mėgsta pasilinksminti, tik kai nemažai daliai jaunimo kiekvienas penktadienis gali būti kaip šventė, o man asmeniškai (turbūt ir kitiems bendražygiams) tikra  šventė yra tada, kai suorganizuoji ar sudalyvauti teisingame renginyje, vėliau turi progą pabūti idėjiškai artimų žmonių rate, su jais padiskutuoti ir galų gale ,,pasitūsinti“. Tačiau labai džiaugiuosi, kad klydau ir šį kart mano apsilankymas Estijoje neapsiėjo be trupučio aštraus prieskonio.

Skaityti visą »

Juozas Ambrazevičius-Brazaitis

V161940 m. birželį Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis įsitraukė į Lietuvos aktyvistų fronto organizuotą pogrindžio veiklą prieš sovietus. 1941 m. birželio 22-ąją prasidėjus karui tarp Vokietijos ir SSRS, Lietuvoje įsiplieskė sukilimas; birželio 23 d. Laikinoji Vyriausybė paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Jos vadovu tapo J. Ambrazevičius-Brazaitis. Apie savo įsijungimą į politiką J. Ambrazevičius-Brazaitis yra sakęs: „Politinis valstybinis gyvenimas manęs niekados nedomino ir niekados netraukė. Bet jeigu teko į jį įsileisti, tai ne dėl pamėgimo, bet dėl reikalo. Kada buvo likviduoti tie draugai, kurie turėjo imtis politinio ir valstybinio gyvenimo ir jį vykdyti, teko kam nors juos pavaduoti. Pavadavau juos atlikdamas draugiškumo pareigą ir atlikdamas pareigą, kurią turėjo imti tie, kurie dar liko gyvi. Tą pareigą teko imti ne iš malonumo, bet teko imti daugiau kaip naštą, kurią kas nors turėjo nešti.“

Skaityti visą »

Nesimelskime už Paryžių: Vaistai mazochizmu sergančiai Europos civilizacijai.

profilioIroniškas sutapimas, tačiau būtent tą dieną, kai pradėjome švęsti keturioliktą LTJS gimtadienį, Paryžiuje įvyko pusantro šimto gyvybių nusinešęs teroro aktas, kurį įvykdė ne etniniai senojo žemyno gyventojai. Jeigu kas nesupratote, tai čia yra aliuzija į keturiolika žodžių, lietuviškai skambančių taip: „Mes privalome užtikrinti mūsų žmonių egzistenciją ir baltųjų vaikų ateitį“.

______________________________
Nenorėčiau būti sutapatintas su kultūriniais marksistais, kurie avtirai niekina ir siekia dar labiau išniekinti krikščionybę bei jos simbolius, su tais, kurie naudoja agresyvią religinio ateizmo retoriką, tačiau turiu pranešti, jog prisimeldėme užtektinai. Durniaus balsas į dangų neina, dabar yra laikas kovoti! Skaityti visą »

Tai kas kaltas dėl euro?

Tai kils kainos ar nekils? Štai kur klausimas didysis.

ŽemaitėReferendumo dėl euro įvedimo nebuvimas, negana to, tokio referendumo organizavimo draudimas slopino konstruktyvias diskusijas šiuo klausimu. Kam čia diskutuoti, kam čia plėšytis, jei vis tiek euras bus įvestas? Tai smūgis pilietinei Lietuvos visuomenei, didžiąją dalį tautos palikęs iliuzijų pasaulyje, manant, kad didžiausias euro minusas – augsiančios kainos, o didžiausias pliusas – tai, jog nereikės pinigų keisti važiuojant ar emigruojant į užsienį.

Bandant labai supaprastintai ir trumpai aptarti ekonomines Euro pasekmes Lietuvai, būtų galima pasakyti, kad Euro įvedimas liberalizuos Lietuvos ekonominę santvarką (su išimtimis). Tad iš tiesų diskusija čia labai paprasta: kas geriau – ekonominė kairė ar dešinė, solidari socialinės gerovės valstybė ar laisva rinka, ką skaitei universitete, Marksą ar Hajeką? Kiekvienas pasiskaičiavo, kaip jam geriau, ir štai prašom, turiu nuomonę apie eurą. Skaityti visą »

Antanui Smetonai atminti

SmetonaLietuvių tautinio jaunimo sąjunga kiekvienais metais mini Vėlines siekdama atkreipti dėmesį į mūsų tautai nusipelniusius asmenis, uždegame žvakutes prie partizanų ar tautinę filosofiją propagavusių inteligentų kapų. Deja, bet pats žymiausias ir ryškiausią pėdsaką istorijoje palikęs lietuvis tautininkas Antanas Smetona yra palaidotas ne gimtinėje, prie jo kapo žvakutės uždegti negalime. Prezidento palaikų perlaidojimui priešinasi jo giminaičiai. Negalima jų kaltinti, jų argumentai svarūs, bijoma, kad prezidento palaikai nebus priimti su pakankama pagarba. Išties, pirma galbūt reikėtų pastatyti paminklą Antanui Smetonai ir įvertinti visuomenės reakciją. Todėl šis straipsnis Vėlinių proga yra skirtas Antano Smetonos atminimui. Jame trumpai aptarsiu tris svarbiausius įvykius, siejamus su šiuo politiku, tapimą pirmuoju Lietuvos prezidentu, 1926 metų perversmą ir sovietinę okupaciją, taip pat trumpai aptarsiu Antano Smetonos politinę mintį. Skaityti visą »

Mykolą Romerį prisimenant, pavyzdys Lietuvos lenkams

Vėlinių proga kvietėme mūsų narius ir judėjimo draugus pristatyti atminimo vertas asmenybes. Pirmąjį straipsnį gavome paštu. Jame autorius pristato Mykolą Romerį ir išsako savo asmeninę poziciją:

RomerisVėlinės – mirusiųjų pagerbimo šventė. Šią dieną kasmet pagerbiame tuos, kurie jau paliko šį pasaulį, prisimename jų nuveiktus darbus. Įprasta, kad tokią dieną pagerbiame tiek sau artimus žmones, tiek iškilias Lietuvos asmenybes, daug nuveikusias mūsų šalies labui. Šį kartą norėčiau parašyti apie žymų Lietuvos teisėkūrininką, visuomenininką profesorių Mykolą Romerį. Skaityti visą »

Ukrainos nacionalistų puzlė ir nepriklausomi kariniai daliniai

Šių metų rugsėjo penktąją per turbūt populiariausią žinių laidą Lietuvoje – LRT Panoramą buvo galima išvysti batalioną Azov, ginantį svarbų Ukrainos rytų miestą Mariupolį. Trumpą interviu davė jo vadovas Andreij Bileckij. Šis faktas gali šiek tiek nustebinti ir pradžiuginti. Veikiausiai batalionas Azov šiandien iš tiesų vaidiną svarbų vaidmenį, nes masinė žiniasklaida jo neignoruoja, priešingai – netgi teigiama, kad būtent jis kontroliuoja Mariupolio miestą rytų Ukrainoje ir šiandien atsidūrę Ukrainos pajėgų kontroliuojamos teritorijos ašyje neramiai laukia šturmo.

Azov vadasTad kas yra Azov? Tai yra nepriklausomas Ukrainos nacionalistų karinis batalionas, kovojantis prieš Rusijos agresiją rytų Ukrainoje. Šiame straipsnyje trumpai aptarsime šio ir kitų panašių karinių dalinių kilmę bei pasidalinsime sukaupta informacija apie Ukrainos nacionalistus – kas yra kas. Remiamės informacija, surinkta iš įvairių interneto šaltinių, interviu su Ukrainos nacionaliste, Dešiniojo sektoriaus nare Olena Semenjaka, kuri jį davė kroatų nacionalistams, o pastarieji angliška jo versija paprašyti pasidalino ir su mumis. Taip pat informacija iš Social-nacionalistinės asamblėjos puslapio. Nei su viena minėta organizacija LTJS nebendradarbiauja, tačiau tai yra bene geriausi informacijos šaltiniai norint suprasti visą, didelę ir spalvingą Ukrainos nacionalistų puzlę. Stengiamės pateikti, kuo daugiau informacijos ir faktų, tad dalies jų tikslumas gali būti ginčytinas. Taip pat straipsnyje pateikiamos įžvalgos gali prasilenkti su oficialia visos Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pozicija. Skaityti visą »

Vilkas vaivorykštinės pandos kailyje!

Vilkas pandos kailyjeJei gatvėje sutikote mielą padarėlį, kuris dar ir šokoladą dalija – veikiausiai, tai projektas Myliu panda. Šio projekto metu Panda persirengęs žmogus vaikšto didmiesčių gatvėmis ir su visais glėbesčiuojasi, dalyvauja akcijose jaunimo centruose. Visur kalbama apie meilę, draugiškumą, atvirumą kitiems. Viskas miela ir gražu… Tačiau šis projektas turi ir tamsiąją pusę. Deklaruojama šio projekto esmė yra skleisti tolerancija ir naikinti neapykantą lietuvių tarpe (ir veikiausiai būtent jaunimo tarpe, užkariauk jaunimo protus ir valdysi ateitį). Pandos simbolis pasirinktas ne be reikalo: ji juoda, balta ir dar azijietė, tikras anti-rasizmo simbolis. Bendrąja prasme anti-rasizmas yra gerai, tačiau, kaip ir absoliuti dauguma tokių projektų, tai yra veikiau ne kova už žmogaus teises, bet subtili propaganda. Skaityti visą »