LTJS švenčia pirmąjį savo dešimtmetį. Tai – puiki proga apmąstymams ir sveikinimams. Būtent šia proga ir ketinu pateikti savo sveikinimą-raginimą, kad sulauktumėm dar ne vienos tokios šventės.
LTJS susikūrimas buvo labai gražus simbolinis žingsnis Lietuvoje – kol įvairūs tautiniai judėjimai pykosi – jaunimas pajautė, jog vien tarpusavio pykčiais nebus galima kažko pasiekti. Tautiškas jaunimas susijungė tam, jog savo aktyvia veikla rodytų pavyzdį kitiems. Tai buvo jaunimo žinia: negalima ginčytis dėl smulkmenų, kurios mus skiria, reikia žiūrėti kas mus jungia. Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje, siekiant bendro tikslo – lietuvių tautos gerovės. O ir Lietuvai laukiantys išbandymai buvo tikrai rimti, reikėjo veikti.
Aš LTJS‘e jau ketvirti metai. Atėjau prieš pat LTJS pakilimą iš pelenų, kuomet turėjome vos dvi dešimtis ne itin aktyvių narių, vieną teritorinį skyrių – Vilnių. Gražu žiūrėti kiek nuveikėme nuo to laiko gero mūsų šaliai ir tautai, o taip pat – lietuvių tautiniam judėjimui.
LTJS tapo žmonių, kurie patriotizmą suprantą ne kaip rašymą komentarų ar palaikymą Lietuvos per krepšinio rungtynes, o kaip patriotinį veiksmą. Cituojant vieną mūsų narį: šiais laikais tiesiog būti patriotu nebeužtenka.
LTJS pastaraisiais metais tampa ir viso lietuvių tautinio jaunimo judėjimo vėliavnešiu. LTJS gretose gimsta progresyvios idėjos, kurios pritaikomos visam judėjimui. Gal ir nesame vieninteliai naujo tautininkystės vėjo nešėjai, tačiau mūsų indėlis – tikrai svarbus.
Tačiau minėjau, jog vien sveikinimu ir geru žodžiu neapsiribosiu. Neretai pasigirsta tokių, mano manymu klaidingų minčių, jog vienas ar kitas asmuo yra jau per senas LTJS‘ui, jog jam reikėtų pasitraukti iš mūsų gretų. Nė velnio. Jūs esate reikalingi dabar ir būsite reikalingi ateityje ne mažiau. Per seno LTJS‘ui nebūna. Lygiai kaip ir seno skauto. Nebent jaučiatės visai nusenę ne tiek metais, kiek širdimi. Tikiu, jog taip nėra.
Sakote neturite laiko? Atsirado atsakingas darbas, šeima ir vaikai? O ar mažiau buvote užimti savo veiklos studijų metais, nemiegodami kelias naktis, nes reikia ne tik kad straipsnį į LTJS puslapį parašyti, tačiau dar ir egzaminui pasiruošti? Nemanau. Tuo labiau, jog tiek darbas, o ypač šeima yra suderinama, atsivedant savo vaikus į LTJS.
Suprantu, jog vyresnio amžiaus žmonės gali nesudalyvauti visose akcijose, ypač jaunatviškose, skirtose būtent jiems. Tačiau jūsų užduotis – itin kilni. Jūs turite būti sąjungos sargyboje, darant kilnų tikslą – ugdant naują tautininkų kartą dorais lietuviais, gerbiančiais savo praeitį ir tradicijas, kurie sukurs dideles ir gražias lietuviškas šeimas. Lygiai taip pat turite juos ir pamokyti, kad sąjungos kursas nenukryptų nei į rytus, nei į vakarus. Remti ir visaip padėti LTJS‘ui, taip sukuriant mūsų tautos ir valstybės ateitį.
Tikiu, jog mūsų ateitis yra šviesi. Dar už dešimties metų galime būti tokie, kokie buvo mūsų pirmtakai – tarpukario jaunalietuviai. Tada ir jūs, vyresnieji broliai, galbūt turėsite papildomą finansinį šaltinį savo šeimoms, už šį kilnų darbą – jaunimo auklėjimą tautiška dvasia. Išdidžiai nešiokime tą liepsną, kurią įgijome davę sąjungos priesaiką. Jeigu ne mūsų ženkliuke, tai širdyje.
Nuoširdūs sveikinimai visiems esamiems ir buvusiems LTJS nariams organizacijos dešimtmečio proga!
Tomas Skorupskis,
Vicepirmininkas ideologijai
Didvyrių dėka turime Nepriklausomą Lietuvą. Daug yra atsiekta, dar daug reikia atlikti, kad matytume Antrąją Lietuvos Respubliką tiesiame kelyje į šviesią ateitį. Lietuvai šiandien reikia patriotų kovotojų kovai šios dienos fronte ir šių dienų politiniais ginklais. Patriotai turėtų pasinaudoti laisve pilietinei bei tautinei pareigai atlikti.