Nuorodos

2011 m. rugpjūčio mėn.
P A T K P Š S
« Lie   Rgs »
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031  

Kategorijos

Kelionė ten ir atgal…

Sveiki, taigi prabėgo nuostabus ilgasis savaitgalis,  sekmadienio turbūt neišeis pamiršti bent jau artimiausius 15 metų .  Kas žinot, kas nežinot, bet sekmadienį vyko Prezidento Antano Smetonos gimtadienio šventė jo vasaros rezidencijoje, Užugiriuose (30km nuo Ukmergės ir dar 10km nuo autostrados).
Kelionė į ten.
  Susitikom su M.Š. 10.25 prie BIG'o, po penkių minučių jau pradėjom tranzuoti nuo "Mėnulio kavinės". Galvojat lengva dviems vyrams su "meškerėmis" susitranzuot transportą? Nė velnio... Pratranzavom iki 13h 08 minučių. Likus keliolikai minučių iki kol pavyko susistabdyti transportą prisijungė dar du mūsų bendražygiai. Buvo likusios 12 minučių iki kol būtume nuėję nusipirkti giros  bei valgyti M.Š. mamos spurgų. Taigi, visus mus keturis paėmė ir pajudėjom bevažiuodami pradėjom kalbėtis su mergina, kuri mus vežė ir paaiškėjo, kad ji dirba ES komitete. Manau, daug kas įsivaizduojat daugumai iš mūsų kilusias mintis. Galiausiai nuvažiavom iki kelio, kuris vedė link A. Smetonos rezidencijos, o galas likoo dar 10km, bet sėkmė mums tuo metu šypsojosi ir mes susistabdėm moterį, kuri mus "pametėjo" iki Lėno kaimelio, o kilometrą pažygiuot jau mes galim. Vis dėlto užsigrūdinęs jaunimas esam. Žinoma kelionėn pasiėmėm po ledų porciją (nors einant nusprendėm, kad reikėjo imti po dvi). Nuėjom iki sodybos, kurioje augo Prezidentas, bet ten jau viskas buvo pasibaigę, todėl pajudėjom link rezidencijos, kurią daug kas vadina dvaru. Prie mūsų prisijungė dar vienas žmogus, su kuriuo buvo apie ką pakalbėti.

TEN.
Taigi, dvarelis gražus, šalia ežeras, bet viskas apleista ir nesutvarkyta. A. Smetonai  jubiliejaus proga jį padovanojo Amerikos lietuviai ir Lietuvos tautininkai. Keletas matytų žmonių su kuriais pasisveikinom, pabendravom.“Pavaikščiojom po dilgėlynus ieškodami priėjimo prie vandens, nors vietiniai vaikai ir sakė, kad yra tik pora vietų, tinkmų maudytis. Nors mes naiviai tikėdamiesi ieškojom ir manėm, kad radę būsim „kietesni“, visgi patarlė nemalvo – “Kaimo vaikai visada teisūs”.  Vėliau prie mūsų priėjo vienas žmogus prisistatęs „gidu Chaime“, kuris su mumis kalbėjo apie baltus ir pasakojo apie Pakistano sritį ”Baltiskaną”, tačiau mus labai spaudė laikas ir visgi norėjome dar šiandien grįžti namo, todėl ilgai nelaukę atsisveikinom.

Kelionė iš ten. 
Taigi pradėjom eiti link plento. Pakeliui pasiskolinom keletą obuolių, užsukom pas vienus žmones ir prisipildėm savo taras vandeniu iš šulinio, grįždami dar užėjom į parduotuvę, nusipirkom ledų ir sausainių, jei tektų naktį praleisti kur nors vidury miško. Susitarėm, kad pradėsim panikuoti 21 valandą, jei iki tada dar niekas nebus sustoję mūsų paimti. Beeidami dar bandėm stabdyti automobilius, tačiau niekas nesustojo. Nuėjom apie 5-6 kilometrus ir galiausiai sustojo žmogus, kuris pavežėjo mus iki plento. Ten greit sustabdėm kitą mašiną, kuri mus pavežė link Ukmergės, kai išlipom iškart vėl pradėjome stabdyti pakeleivingas mašinas ir – netikėta sėkmė! Sustojo ir ne bet kokia mašina, o 1969 metų VOLGA, kuri mus parvežė iki pat Vilniaus centro. Ją vairavo vienas VU dėstytojas. Su juo daug kalbėjom apie Vilnijos istoriją (lenkų okupaciją ir Vilnijos atgavimą).  Taigi jau 21 valanda laukėm troleibusų, kad grįžti namo.

Reziume 
Nereikia pasiduoti ir visada tikėtis, kad viskas gerai bus, nes vien pozityvus mąstymas daug ką lemia. :) Nei vienas nesigailim tų trijų valandų tranzavimo,vaikščiojimo po dilgėlynus. Viskas baigėsi geriai, linksmai ir įkvėpė sumąstyti dar keletą kelionių ir tikiuosi, kad jos bus dar linksmesnės ir įdomesnės. :)
Kelionės daina

Lietuviai – Lietuvai!

Bumsis

Rašyk komentarą