Nuorodos

2011 m. gruodžio mėn.
P A T K P Š S
« Lap   Sau »
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031  

Kategorijos

Žygis pėsčiomis „Pažink netradicinį Neries regioninį parką“

Dar neužklupus žiemos šalčiams ir speigams, vienas iš LTJS Vilniaus skyriaus narių, Tomas Bedulskis nutarė surengti rudens palydėtuvių žygį po netradicines lankytojams Neries regioninio parko kairės Neries upės kranto apylinkes.

Kas tai yra tradicinis Neries regioninis parkas – tai labiausiai lankomos ir patogiausiai prieinamos regioninio parko vietos kaip antai – Dūkštų ąžuolyno trasos, Velniakampio kilpos, Karmazinai, Dūkštos, Naujoji Rėva, Šilėnai, Popai. Manau daugelis iš jūsų ten jau esate buvę. Ką, žygio vedlys, vadina netradiciniu Neries reg. parku  – tai kairioji Neries upės pusė patenkanti į reg. parko zoną. Ši pusė yra kiek mažiau tyrinėta, ne tokia lankoma, naujai atrasta (įtraukti nauji lankomi objektai, nutiestos trasos), nelengvai ir ne bet kokiu transportu pasiekiama. Ne taip paprastai įveikiama ir pėsčiomis. Kitais žodžiais tariant tai trasos per visokius kaimelius, miškus, palei Bražuolės ir Neries upes.

Šiltą rudenio rytą nedidelis būrelis energingai nusiteikusių jaunuolių išvyko traukiniu nuo Vilniaus geležinkelio stoties Kauno kryptim link Baltamiškės miško. Kelionė traukiniu truko vos 40 min., išlipę Baltamiškės stotelėje pradėjome žygį pėsčiomis. Pirmasis objektas, kurį aplankėme buvo Lietuvos pasieniečio Jurgio Kybarto žūties (1931 m.) vieta. Paminklas yra miške, šalia Bražuolės upės, netoli Baltamiškio kaimo. Lenkų pasieniečiai 1931 10 01 iš pasalų nušovė ėjusį sargybą J. Kybartą. Jo žuvimo vietoje 1937 m. pastatytas paminklas su įrašais “Jis budėjo Tėvynės sargyboje, budėk ir tu, sargybini, kad laisvi būtumėm. Lengva ir malonu dėl Tėvynės žūti. Tęskime pradėtąjį žygį”. Simboliškai atidavę žuvusiajam pagarbą tęsėme žygį. Sekantis aplankytas objektas buvo Panerių miško regykla. Nuo poilsio aikštelės paėjėjus kelis šimtus metrų, iš Kaišiadorių miškininkų įrengto apžvalgos bokšto atsiveria įspūdinga Neries slėnio panorama. Nuo jos matomos Verkšionių ir Kulio kilpos miškai, Zabarijos kalvų dalis, o giedrą dieną galima pamatyti ir už 14 km esančią Kernavės bažnyčia.

Miškai yra neatsiejamas Neries regioninio parko kraštovaizdžio elementas. Neries apsupta Velniakampio kilpa žaliuoja pušynais, nes senosios ledyno upės čia sunešė smėlio klodus, tinkamus tik pušims augti. Tik drėgnesnėse vietose, pakrančių raguvose ir šaltiniuotose vietose auga mišrūs medynai ir lapuočiai.

Paėję apie pusantro kilometro nuo regyklos pasiekėme Panerių dvarą, kuris įkurtas gražioje vietoje: jį supa Neries vingis, upėje matosi nemaža sala, toliau žaliuoja miškingos senojo Neries slėnio kalvos. Panerių dvarą XVIII amžiuje įkūrė karališkojo dvaro tvarkytojas Simonas Liudvikas Gutakovskis. Dvarui priklausė apie 1000 ha, dvare veikė pensionas, į kurį poilsiauti tarpukariu suvažiuodavo Lietuvos šviesuomenė. Vėliau čia buvo vaikų namai, o nuo 1968 metų – Vievio sanatorinė-internatinė mokykla.

Nuo dvaro žygį tęsėme miško takeliais. Aplankėm vadinamą „Raganų ratą“. Šioje vietoje nedideliame miško plote yra pušų, kurių kamienai įvairiai susiraitę, keistai susisukę, tarsi tai būtą raganų darbo. Atsigaivinti žygio metu proga buvo pasisėmus Pinyklos mitologinis šaltinio vandens. Šaltiniai, kurie teka į patekančios saulės pusę baltų kraštuose nuo senovės laikomi šventais, gydančiais. Ties Ausiutiškėmis pušyne

trykštantis Pinyklos šaltinis buvo žinomas aplinkinių kaimų gyventojams. Šio šaltinio vandeniu gydydavo skaudančias akis, merginos prausdavo veidus, kad ilgiau išliktų jaunystės grožis. Kaimo žiniuoniai Pinykloje semdavo vandenį, kurį naudodavo užkalbėjimui.

Nusileidę prie Neries surandame Ausiutiškių konglomeratą [lot. conglomeratus – sukauptas, surinktas]  – tai neįprastos formos darinys, geologinės praeities liudininkas, stūksantis ties Ausiutiškių vienkiemiu, kairiajame Neries krante, prie pat upės vagos.  Konglomerato aukštis – 2,10 m, ilgis – 5,55 m, plotis – 3,20 m., didžiausia horizontali apimtis – 12,80 m. Gerai matomas vis dar išlikęs pirminis sucementuotų nuogulų sluoksniuotumas. Šalia konglomerato Neryje yra mitologinis akmuo „Karvutė“ ir „Povilėlis“. Aplinkinių kaimų žmonės gerai žino šį akmenį. Apie jį pasakojama labai pagarbiai ir su meile. Sakoma, kad šiam akmeniui toks vardas duotas todėl, kad kaip karvutė žmonėms duoda pieną, taip Karvutė duoda žuvis. Žvejai, neradę žuvies kitose upės vietose, visada jos prisigaudydavo prie Karvutės. Šiek tiek žemiau Karvutės yra akmuo, vadinamas Povilėliu. Galima spėti, kad tai vienas iš daugelio Neryje esančių akmeniu pavirtusių žmonių. Mažybinė vardo forma leistų spėti, kad tai gal suakmenėjęs vaikas, gal Karvutės piemenėlis.

Pakile Neries šlaitu aukštyn aplankome Ausiutiškių skardį – regyklą, nuo kurios atsiveria akį džiuginanti panorama į mažosios Ausiutiškių kilpos terasas dešiniajame Neries krante. Čia matomas ne tik staigus upės vingis, bet ir viena didesnių Neries salų ties Šiurmonių kaimu, esančiu jau kitoje Neries pusėje. Smėlingas Ausiutiškių skardis virš vandens iškilęs 34 m.

Aplankome nediduką Joteliūnų kaimą. Šalia kaimo galima aplankyti Bražuolės akmenį, Klintinių tufų atodangą, Aragonito susidarymo vietą, Joteliūnų dvaro sodybą, pušį vadinamą „Raganos šluota“. Būnant miške, mūsų akis kartais „užkliūva“ už medžių ir krūmų, kurių šakos keistai suaugusios, jie išsiskiria lajos forma ar dydžiu. Ši “raganos šluota“ – pati didžiausia  Neries regioninio parko miškuose. Netoli pušies yra Kragžlių pilkapynas, archeologai spėja, kad žmonės juose laidoti apie VI – VII amžiuje. Tuo metu pilkapiuose buvo laidojami sudegintų mirusiųjų palaikai.

Gražus vaizdas atsiveria ties Bražuolės žemupiu, kai Bražuolės upė susilieja su Nerimi. Bražuolė, maitinama daugybės trykštančių šaltinių, vingiuoja miškais, kartais trumpam iššokdama į pievas. Žemupyje sparčiai besigrauždama gilyn, ji tampa panaši į putojantį kalnų upelį. Čia Bražuolės slėnio šlaitai iškyla per 20-30 metrų virš vandens, upė krenta maždaug 7-8 metrus viename kilometre. Upelės pakrantėje įrengtos Bražuolės poilsiavietės pietvakarinėje dalyje esanti pieva vadinama Alkija. Alkijos vietovardis ir neseniai ant gretimos kalvelės aptikti Kragžlių pilkapiai liudija, kad ši vieta susijusi su mūsų protėvių laidojimo papročiais – šioje pievoje galėjo būti deginami pilkapiuose palaidotų mirusiųjų kūnai. Apylinkėse šalia santakos aptikta Pugainių (Papiškių) akmens amžiaus radimvietė.

Eidami palei Nerį rytų kryptim aptinkame Paneriškių skardį – regyklą, nuo kurios  atsiveria nuostabi Neries slėnio panorama. Matyti upės vingis, kelios salos. Abiejuose Neries krantuose ošia pušynai. Čia taip pat gausu retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų. Šlaito apačioje, netoli Paneriškių kaimo, ošia šimtametis Paneriškių ąžuolas. Kiek tolėliau yra Kiaulės rėva – joje yra akmenys vadinami „Kiaulė su paršiukais“. Viršutinėje Neries terasoje yra Popų (Vingelių) pilkapiai vad. Kapčiais ir Sviliškių skardis. Tai nedidelis (2,4 ha) V- VII a. pilkapynas, kuriame yra apie 30 pilkapių. Archeologų ištirti miško kelių, kvartalinių linijų ar lobių ieškotojų apardyti aštuoni pilkapiai.

Jau kiek arčiau Rykantų aptinkame Žemųjų Semeniukų pilkapius – dar kitaip vadinami Kapčiumi, kurie yra Semeniukų zoologiniame draustinyje, Žemųjų Semeniukų kaime šalia Rykantų,  1,1 km į p.v. nuo Vilsos upelio ir Neries santakos, 0,55 km į p.r. nuo Kunigiškio ež. Manoma, kad pilkapiai galėjo būti supilti VI-VIII a.

Žygį baigiame aplankydami Rykantų bažnyčia ir kapines. Rykantai – kaimas Trakų raj., šalia Vilnius-Kaunas autostrados, išsidėstę trijuose Neries upės terasose. Aukščiausiame taške yra bažnyčia, klebonija ir kapinės. Pro kaimą eina senojo kelio Vilnius-Kaunas atkarpa, grysta kvadratinėm plytelėm, praradusi savo reikšmę, kai buvo nutiesta autostrada. Apie seną kelią mena ir išlikę seni medžiai šalikelėse. Yra pradinė mokykla (lenkų ir tuvių kalba), paštas, parduotuvėlė, geležinkelio stotis. Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia stovi Rykantų kaime ant kalniuko šalia bėgių, yra gotikinės konstrukcijos, renesanso formų. Viduje yra nuo 1668 m. išlikusios bajorų Oginskių freskos. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė. Taigi siūloma šias aprašytas vietoves aplankyti ir jums.

Maršrutas: Vilnius – Baltamiškis (traukiniu) – Paneriai – Ąsiūtiškės – Kragžliai – Joteliūnai – Pugainiai – Papiškės – Paneriškės – Daubos – Balčiūnai – Rykantai – Žemieji Semeniukai.

Žygio metu jūs galite aplankyti: 

 

1. Lietuvos pasieniečio Jurgio Kybarto žūties (1931 m.) vietą;

2. Panerių dvarą;

3. Panerių miško regyklą;

4. Raganų ratą;

5. Pinyklos mitologinį šaltinį;

6. Ausiutiškių konglomeratą;

7. Mitologinį akmenį „Karvutė“ ir „Povilėlis“;

8. Apskritos šaltinį;

9. Ausiutiškių skardį – regyklą;

10. Joteliūnų kaimą;

11. Pušį „Raganos šluota“;

12. Kragžlių pilkapyną;

13. Bražuolės upės žemupį; 

14. Pugainių (Papiškių) akmens amžiaus radimvietę;

15. Paneriškių skardį – regyklą;

16. Paneriškių ąžuolą;

17. Kiaulės rėvą;

18. Popų (Vingelių) pilkapius vad. Kapčiais ir Sviliškių skardį;

19. Žemųjų Semeniukų pilkapius;

20. Rykantų bažnyčią ir kapines.

Jeigu turėsite ūpo rekomenduojame susiorganizuoti žygį patiems po šias nuostabias apylinkes. LTJS planuoja organizuoti šį žygį ir vėl, tik jau ateinančių metų pavasarį. Laukite naujienų ☺

Rašyk komentarą