Nuorodos

2012 m. kovo mėn.
P A T K P Š S
« Sau   Bal »
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031  

Kategorijos

Egoizmo link…

Raminta Kabelkaitė

Vėl negaliu nesistebėti mamomis. Susilaukia vaikų, o tada skundžiasi: „Maniškis tai dabar vaikščiot pradėjo, tai šakės, viskas, amen niekur nieko palikt negalima, nes bus tas, anas, ar dar kas“. Paėmiau labiausiai paplitusį pavyzdį ir gal jame tiesos yra, bet labai nedaug. Tačiau dar juokingiau būna, kai netyčia, net nenorint, viešojoje erdvėje nugirstu skundus, apie ne tik, kad nevaikštančius, bet ir neropojančius vaikus. Ką anie tokio pridarė gulėdami ir žiūrėdami į lubas ar į tą pačią 5 žaisliukų, jau nusibodusią karuselę, kurios nei paliest, nei paragaut negalima. Matyt kalti, nes išmoko apsiverst, mažiau miegot ar tiesiog vis dar atpylinėja. Būt juokinga, jei nebūt graudu. O graudulio yra ir nemažai, nes šiais laikais išsilavinusių moterų protas, šeimos srityje siekia matyt dešimtmečių mergaičių lygį.

Pirmiausia skundžiasi, nes negali pastoti, o jei ir pastoja tai jau baisiai labai neaišku kada ir kaip. Toks įspūdis, kad turėtų užsidegti didelė raudona lempa (tikrąją to žodžio prasme) ant kaktos su prierašu „pastojo“. Tačiau taip akivaizdžiai viskas nevyksta. Suprantu, gyvenant tokį „sveiką“ gyvenimą šiais laikais, sunku pajusti kiekvieną organizmo pokytį, tačiau tikrai įmanoma. Ir tai sakau remdamasi ne vien savo, o ir kitų moterų (ypač tų, kurios gyvena natūraliau) patirtimis. Šiandien, mes viską vartojame milžiniškais kiekiais. Jei saldžiai, tai tikrai saldžiai, jei sūriai, tai tikrai sūriai, jei aštriai tai iki tiek, kad skrandį skauda nuo pipirų. Pamiršome subtilumą ir jautrumą o su juo ir būti neemocionalūs, šaltų nervų.

Tuo viskas prasideda, daug kas žino atvejį apie 6-7 dešimtmečio situaciją JAV, kai moterys, kad nevemtų pirmojoje nėštumo pusėje, gėrė vaistus nuo to, o finale, vaikai gimė su neišsivysčiusiomis galūnėmis. Atrodo, bandė apsisaugot nuo to, nuo ko gamta pati saugojo sukūrusi pykinimo metodą. Taip, šis etapas neatsiejamas, bet ir neamžinas. Ir nors suprantu, kad toksikozių (pykinimo – aut. past.) būna įvairių, nuo tiesiog pykinimo iki neatsiejamo bičiuliavimosi su tualetu iki kokio 5 ar 6 mėn. Kur čia grožis? Visur, šiuo metu galima džiaugtis, kad daug kas nežino ir tik pati mama ir/ar jos vyras žino turintys naują gyvybę, kad pilvuko nematyti dar, kad jiems pasisekė, bet dauguma nesidžiaugia… Augant pilvukui, gyvenimas, rodos, eina vis blogiau ir blogiau. Rūbai netinka, moteris jaučiasi nerangi, na ir prasideda žydrieji bliuzai iš operos „kokia aš karvė“ ir „o, Jėzau, kiek priaugau“, bet numesi, jei norėsi – norisi kas kartą pasakyti, visoms, kurioms tai atrodo katorga. O kur grožis čia? Du viename argi negražu? Gražu, vienas gražiausių, man asmeniškai, etapų.

Ir taip galima būtų vardint kiekvieną etapą, gimdymą, pirmus mėnesius, etapus, kai vaikas moka jau sėdėti, ropoti, vaikščioti, žodžiu kone kiekvieną dieną. Tačiau ir be to matosi egoizmo požymiai, nors turėtų būti meilė. Moteris skundžiasi, nes blogai JAI, o, kad nauja gyvybė yra, tai tegu vos ne po perkūnais eina. Toks įspūdis, kad vaikai tikra katorga, kad vos pastoji ir tavo gyvenimas tampa treninginis, apkrautas bandelėmis ir smirdinčiais „pampersais“. Tačiau pačios moterys pasirenka taip reaguoti į situaciją ir tingi paieškoti sau patogaus sprendimo. Niekas manęs neįtikins, kad visoms moterims gimdyti patogiausia ant nugaros, o vaikus vežti vežimuose, nesvarbu ar aplinka tam pritaikyta ar ne.

Nemačiau ir nematau nieko bloga, jei organizmas, kurį laiką rodo, kad reikia susilaikyti nuo kai kurių produktų pykinimo metu. Juk tai neamžinai truks. O ir gimdymo metu, kai galima pasirinkti patogią padėtį, mokant kvėpuoti gimdymas nebeatrodo, tokia pragaro kančia, kaip, kad ją vaizduoja. Tačiau ir čia želia egoizmas žodžiuose „o kaip man skaudėjo, ir rodos niekas nepadėjo, nekentėjo kartu“. Tokias keliones moterys apturi duokdie 3-4, rečiau 9 ir panašiai kartų gyvenime. O nori, kad tai būtų greitai, nes juk ji yra auka, o kad ja pasirinko būti pati, niekas nepagalvoja. Gimus vaikui, užslėptas egoizmas pasireiškia dar labiau. Pykčiu dėl to, kad negalima įprastai, pasėdėti prie kompiuterio, kad vėl turi eiti, daryti, tvarkyti, ruošti valgyti, kad vyras nesupranta. Ir vien dėl to, nes reikia kažką keisti. Kažką keisti savyje, prisitaikyti prie kažko atrasti sau naują ir patogų būdą, nes yra dar vienas asmuo, tačiau, kad tas asmuo neretai yra vienas iš pliusiukų, kuriuos mes pasidedam, norėdami atitikti visuomenės „standartus“ ir pasipuikuoti prieš kitus, pamirštame, kad neretai tas mažas, dar nekalbantis žmogeliukas yra tarsi mūsų įgeidis. Juk jei pažiūrėtumėme į tai kaip šiandien auginami vaikai, tai pats principas mažai skirtųsi, nuo šuns ar katės auginimo. Ir tai tik ryškėja. Jungtinėje Karalystėje pasirodė straipsnis, kad vaikus, net ir tik ką gimusius užmušti (būtų) galima, nes jie nėra realūs asmenys. Pasaulyje abortas laikomas moters pasirinkimu, tačiau kad tai liečia ir dar vieną ŽMOGŲ, daugelis pamiršta. Juk panašiai kaip šuo, nešneka, nesuvokia, žodžiu nežmogus. O su gyvūnais ar ne taip elgiamės? Dar baisiau – nepatiko ar nusibodo ir išmetam į gatvę ar vedam į veterinarinę numarinti.

Tenka pripažinti, esam egoistai, viską sau, sau ir dar sykį sau, norim prigriebti, nes taip mus išmokė, mokykla, tėvai, gyvenimas, taip ir savo vaikus mokom. Tačiau visuomet yra ir mažuma tų, su kuriais palyginus dauguma tampa egoistais.

Komentarai

Ramūnas
kovo 4, 2012 7:07 pm

Idomus straipsnis su daug tiesos. Visi tampa vis didesni ir didesni egoistai!

we are change
kovo 9, 2012 9:01 pm

Siūlau, nes matau, kad jau pats metas egoizmą keitsti į altruizmą, kadangi netapus altruistu gali ištikti šv. Rašte parašytas „paikų mergelių kuriom pritrūko alyvos“ sindromas. Stiprybės!

Ne mama
balandžio 14, 2012 2:48 pm

Kai jau pastoja, kai susilaukia vaiko, moterys tuos nusiskundimus visai ne iš paniekos sako. Durnai, bet dažnai net didžiuojasi, kad kurią nors pykina arba sakydamos, jog maniškio negalima niekur palikti irgi dėl to dažnai tik nori susilaukti iš kitų gerų žodžių, pvz, tikrai, koks jis pas tave didelis jau ir pan.

Rašyk komentarą