Nuorodos

2013 m. rugsėjo mėn.
P A T K P Š S
« Rgp   Lap »
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30  

Kategorijos

Ar reikėtų nerimauti dėl JAV smūgio Sirijai?

sirijačPer nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva susidūrė su išties daugeliu kultūrinių, socialinių ir ekonominių naujovių. Pastaraisiais metais jau įsivažiavo ir jauna mūsų narystė NATO bei Europos sąjungoje. Į Lietuvą papūtę vakarietiški vėjai daug kuo džiugina. Ypač visuomenė džiaugiasi dėl narystės ES atnešamos materialinės naudos. Kita vertus, akivaizdu, ne visi žmonės yra patenkinti neaiškiomis socialinėmis ir kultūrinėmis reformomis, slapstomomis po mistiška tolerancijos kauke. Tačiau kam tai rūpi, juk ekonomika tai auga?! Žmonės, kuriems rūpi ne vien ekonomika, o dar ir lietuviška kultūra ar tautos ateitis, šiandien tūno pakampėse, vartotojiškos daugumos ignoruojami ir pamiršti, tarsi būtų sena relikvija muziejuje. Kai tu nori gero, o tau rodoma špyga ir turi tūnoti pakampėje, galima ir įpykti. Na, įpykti bent tiek, kad Kovo 11-osios proga neapsieitum be šūkio „Lietuva lietuviams“. O ir kiekviena pasitaikiusia proga norisi paprotestuoti prieš Vakarus. Nes tokių progų ne tiek jau ir daug. Tad čia ir prieiname karą Sirijoje.

Idėja, kad karas apskritai visada yra blogis – gan populiari. Taigi situacija Sirijoje – proga  kuomet labai knieti įgelti imperialistinei JAV. Pasaulyje pasipylę protestai, nukreipti prieš smūgį Sirijai, atrodo, įkvėpė ir tam tikrą sambrūzdį Lietuvoje. Tačiau ar tikrai buvo pasirinktas teisingas požiūris? Ar susirūpinimas, kilęs dėl JAV smūgio Sirijai, turi kokį nors realų pagrindą, ar yra pagrįstas tik emocijomis, kurias išprovokavo radikalios liberalų iniciatyvos Lietuvoje? Į šiuos klausimus ir bandysiu atsakyti, svarstydamas, ar derėtų Lietuviams protestuoti prieš JAV smūgį Sirijai.

Ar reikia bijoti, kad dėl karo Sirijoje nuketės syriaLietuvių kariai?

Karių netektis turbūt būtų didžiausia netektis, kurią Lietuva ir tauta galėtų patirti šiame konflikte. Jaunų lietuvių išsiuntimas kariauti į arabų šalis atrodo žiaurus ir amoralus. Tačiau Lietuvos kariai niekada jėga ir nebuvo siunčiami kariauti už Lietuvos ribų. Priešingai, jei būtų galėję, į misiją Afganistane būtų išvažiavę daug daugiau lietuvių. Tarp lietuvių karių buvo didelė konkurencija – kas gi taps laimingaisiais, išvažiavusiais į Afganistaną. Nei vienas karys, kuris nenorėjo dalyvauti kare, jame ir nedalyvavo, o kiek buvo norinčių ir kaip tai reikėtų apskaičiuoti, sunku ir pasakyti. Tad akivaizdu, jog smūgis Sirijai arba net karinė invazija į ją, vertinant iš Lietuvos kariuomenės pozicijos, yra visiškai morali. Nes, kad ir kaip pakryps Sirijos karas, jame veikiausiai nedalyvaus to nenorintys lietuviai. Ir jei nuo šio karo nukentės Lietuvių kariai, tai tik tie, kurie patys rinkosi tokį likimą, prisiėmė riziką ir matė prasmę tokiuose savo veiksmuose. Be to, JAV norėtų apsiriboti tik kariniu smūgiu, ir, atrodo, lietuviai išvis nedalyvaus šiame kare, net jei ir labai to norėtų. Kita vertus, kaip vystytųsi Sirijos konfliktas po JAV smūgio, pasakyti ganėtinai sunku. Tikėtina, kad Basharas al Assadas po tokių įvykių pats irgi pereis į kontra puolimą ir taip išprovokuos platesnio masto NATO misiją į Siriją.

Ar reikia bijoti JAV imperializmo?

Siekis nuversti ne savos valstybės valdžią gali pasirodyti kiek baugokas. Gal JAV siekia praplėsti savo valdžią? Na, jei sukilėliams laimėjus JAV įtaka artimuosiuose rytuose mažumėlę ir išaugtų, tai būtų labai menkas pokytis. JAV imperializmo plitimo idėja yra gan utopiška, nes Sirijos konflikte nėra amerikietiškos ar už vakarietišką demokratiją kovojančios pusės.

Mūsų žiniasklaida neįžvelgia labai svarbaus religinio aspekto Sirijos kare. Basharas al Assadas galbūt yra kruvinas diktatorius, tačiau jis propaguoja alavitų tikėjimą. Tai yra viena iš šiitų sektų, turbūt mažiausiai radikali islamo versija, kurioje nemaža ir krikščionybės elementų; alavitai net pripažįsta krikščioniškąją evangeliją. Sukilėliai tuo tarpu yra sunitai, tarp kurių paplitęs ir salafistinis judėjimas, siekiantis sugrąžinti sunitus prie radikalių šio tikėjimo ištakų. Norint trumpai apibūdinti šią religinio judėjimo kryptį, tiesiog pacituosiu oficialų Vokietijos valdžios teiginį. Viena politiškai korektiškiausių valstybių pasaulyje leido sau pasakyti štai ką: Salafistinis judėjimas turi stiprius ryšius su terorizmu, nors ir ne visi salafistai yra teroristai.

Al-Nusara frontas, viena iš sukilėlių frakcijų, jau dabar prisiima atsakomybę dėl maždaug šešiasdešimties savižudžių išpuolių, kurių metu buvo taikytasi į valdžios atstovus, tačiau nukentėjo ir civiliai. Akivaizdu, kad sukilėliai, kurie propaguoja daug radikalesnį islamą, laimėję karą nežaistų pagal JAV taisykles. Taip pat reikėtų pastebėti, kad sukilėlių vadai yra ilgamečiai Basharo al Assado režimo tarnai, tik per sukilimą pasitraukę į kitą pusę. Tad JAV būtų galima apkaltinti naivumu, bet ne imperialistiniu siekiu užgrobti Siriją ar išplėsti savo valdžią. JAV šiame kare negali laimėti beveik nieko, ir tai paneigia kaltinimus imperialistiniais siekiais.

Ar reali cheminio ginklo grėsmė?

JAV ne kartą klydo, kaltindama kitas šalis disponavimu įvairiais ginklais. Tačiau šįsyk viskas atrodo daug rimčiau. Pirma, labai abejotina, ar JAV gaus kokios nors naudos iš dalyvavimo šiame kare, tad kodėl jie turėtų meluoti, kad Basharas al Assadas naudoja cheminį ginklą? Antra, jei būtų bent mažiausia galimybė užsikabinti už teiginio, kad Basharas al Assadas yra netesingai apkaltintas cheminio ginklo naudojimu, įsivaizduokite, kaip į tai reaguotu Rusija? Šiandien net Rusija jau nebebando paneigti, kad Basharas al Assadas naudojo cheminį ginklą, ir dėl to nukentėjo daugybė civilių. Tad ar verta abejoti šio fakto tikrumu? Vienintelis dalykas, dėl kurio verta svarstyti yra tai, ar cheminio ginklo panaudojimas yra pakankama priežastis smogti Sirijai. Na, tai jau daug kontraversiškesnė tema, tačiau tai yra nekontroliuojamas ginklas, nešantis mirtį ten, kur pučia vėjas, todėl civilių žūtys yra neišvengiamos.

Ar reikia bijoti, kad Lietuva taps tyliu JAV patarnautoju?

Šiandien primiršti ne tik tautininkai, taip pat kažkur nuošalėje, irgi daugelio pamiršti, tūno žmonės, besiilgintys raudonosios eros. Šių raudonnosių mėgstamiausias užsiėmimas yra kartais išlysti ir pabadyti pirštais, kokie mes esame priklausomi nuo Vakarų. Pasikeitė ponas ir šiandien lenkiamės nebe Maskvai, o JAV! – šaukia pasipiktinęs Raudoneckis. Visų pirma, tarp JAV ir Rusijos yra daugybė esminių skirtumų, kuriuos gražiai iliustruoti gali kad ir du paprasti buitiniai pavyzdžiai. JAV yra už jūrų marių, Rusija yra kelios valandos kelio nuo mūsų namų. Rusijoje lapkričio 4 d. yra švenčiama Vienybės diena, laisvadienis, skirtas paminėti 1612 m., kai Rusija išvarė LDK ir Lenkijos kariuomenes iš savo teritorijos, JAV tą pačią lapkričio dieną prestižinio koledžo studentai bando suprasti skirtumą tarp Prancūzijos ir Europos, net nesusimąstydami, kad egzistuoja Lietuva ir kad reikėtų ją kaip nors paveikti.

Visgi nerimą dėl per didelės Vakarų įtakos Lietuvai šiandien daug pastebimiau reiškia Lietuvos patriotai ir tautininkai. Plačiąja prasme tautininkų argumentai yra daug svaresni, mat apeliuojama į ES brukamus įstatymus ir reformas, kaip kad Juvenalinė Justicija. Bet protestas prieš JAV smūgį Sirijai gali būti grindžiamas tik emocijomis, mat tiek NATO, tiek JAV ar jos veikla Artimuosiuose Rytuose neturi nieko bendro su nelietuviška Lietuva. Priešingai, kuo artimiau valstybės bendrauja su JAV, tuo mažiau jai rūpi liberalizmo užtikrinimas toje šalyje. JAV nerimo nekelia Vengrijoje kuriamas tautinės valstybės modelis, JAV nerūpi ir Turkijos kurdų klausimas ar tai, kad Turkiją drąsiai galime vadinti pusiau autoritarine valstybe. Priešingai negu Europos Sąjunga, JAV nepastebi ir radikalios nacionalistų partijos Golden Dawn partijos kilimo Graikijoje. Kokia to priežastis? Visos šios valstybės yra NATO narės ir jose nevyksta protestai prieš JAV smūgi Sirijai, nors turkams galbūt ir derėtų protestuoti. Bet jei net Turkija nestoja ginti Basharo al Assado, kodėl turėtume mes?

Tad susirūpinimas, kilęs dėl JAV smūgio Sirijai neturi jokio realaus pagrindo. Lietuvos kariuomenės atžvilgiu tai moralu. JAV imperializmas yra ganėtinai nepagrįstas, nes JAV šiame kare gali tik nukentėti, bet ne išplėsti savo įtaką ar kitaip pasipelnyti. Smūgis Basharui al Assadui yra   kontraversiškas veiksmas, bet jei šis diktatorius liks nenubaustas, kas užkirs kelią tolesniam cheminio ginklo naudojimui? Pasaulis jau ne kartą pasimokė, kad nuolaidžiavimas autoritariniams režimams veda tik prie dar didesnės jų agresijos. Iliustruojant tokius įvykius, labiausias mėgstamas yra Miuncheno pakto pavyzdys. Kitaip tariant, JAV turi pagrindą smūgiui Sirijoje, nors tas pagrindas galbūt yra ir labai slidus. O lietuvių susijaudinimas dėl šio smūgio neturi jokio pagrindo ir yra grįstas tik emocijomis ir antivakarietiškų idėjų paplitimu.

Manvydas A.

Komentarai

nuomonė
spalio 10, 2013 10:27 am

Aš manau kad Lietuvių kariai darydami okupacinius žygius svetimose šalyse yra okupantai. Tai mano nuomonė, gerbiamieji lietuviai.

rytis
lapkričio 15, 2013 8:45 pm

Nerašykim nesąmoniu!!!!!

Rašyk komentarą