Nuorodos

2013 m. gruodžio mėn.
P A T K P Š S
« Lap   Bal »
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031  

Kategorijos

Iš sąjungos praeities

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga save kildina iš tarpukario LTJS „Jaunoji Lietuva“ – gausios, tautiškos jaunimo organizacijos, veikusios nepriklausomoje Lietuvoje. Kviečiame susipažinti su pirmaisiais sąjungos žingsniais. 

Žvelgiant į kelių mėnesių s-gos gyvavimo istoriją, tenka daugiau kalbėti ne apie pačią istoriją, bet apie priežastis, iššaukusias s-gą į gyvenimą. S-ga didelių žygių neatliko, bet iš tų idealų, kuriais ji vadovaujasi, galima spręsti, kad ji turės didelės reikšmės tautos gyvenime. Mūsų akys nukreiptos į ateitį, jaunose sielose kaupiasi naujos jėgos ir mūsų protuose bręsta naujos mintys. S-ga yra jauna, bet tie idealai, kurie padėti s-gos pagrindan, yra seni kaip yra sena pati žmonija. Tai tautiškieji idealai. Todėl, kalbėdami apie s-gos įsisteigimą, negalima netarti keleto žodžių apie tautiškuosius idealus, kurie reiškiasi visose tautose, kartais daugiau ar mažiau sąmoningai. Juo kultūringesnė tauta, juo tautiniai idealai ryškiau reiškiasi. Juos besireiškiančius matome, kaip poezijoje, taip lygiai ir kasdieniame gyvenime. Juk kas verčia poetus dainuoti gražiausias dainas? Kas virkdo kanklininko stygas? Kodėl gimė garsiosios trubadūrų giesmės? Viso to priežasčių turime ieškoti daugiausia patriotiniuose jausmuose. Didesnė meno kūrinių dalis tautiškomis spalvomis padengta. Be to, istorija rodo daug žygių, kurie buvo atlikti vien tėvynės meilės dėka. Gražiausioji tautos dalis – jaunuomenė – drąsiai eina į kovą už tautos teises ir paaukoja ant tautos aukuro visa, ką tik žmogus brangiausio paaukoti gali. Nėra tautos, kuri nekovotų už savo laisvę. Tautai, jau nebenorinčiai savųjų teisių ginti, galima giedoti laidotuvių giesmę. Reiškia, yra jėga, kuri verčia visa ko išsižadėti ir dirbti tautai.

Tokia tautinė sąmonė yra ir mūsų tautoje, tik vienais gyvenimo laikotarpiais ji būna skaidresnė, kitais apsidengia rūkų šydu. Jei prisiminsime senovę, tuos laikus, kada lietuviai buvo nepriklausomi, kada jie sugebėjo kovoti už savo teises prieš visą Europą, tai pamatysime, kad tautos dvasia smarkiai reiškėsi jų protuose ir širdyse. Jie drąsiai gynė savo dievų aukurus, savo sodybas, savo tėvų kapus. Todėl jie buvo didingi, nenugalimi. Visur skambėjo vaideliotų giesmė, garsinanti garsiuosius tautos žygius ir skatinanti jaunuoliu širdis į dar didesnius, jei jų pareikalautų tėvynė.

                  Jaunoji karta 1    Bet štai ateina priespaudų laikai. Svetimtaučiai nori visiškai užmigdyti tautinę sąmonę. Nori, kad lietuviia užmirštų esą lietuviais. Iš dalies jiems tai pavyksta. Tauta užsnūsta. Dauguma tautos narių jau nebejaučia ryšių, jungiančiu su visu tautos kūnu. Bet tauta dar nemirusi. Atsiranda pavieniai žmonės, ne iš kitur atėję, bet tos pačios tautos vaikai, kurie pajaučia tautos gyvybės ritmą; jie pradeda kelti tautą. Tauta atbunda ir net iškovoja nepriklausomybę. Bet priespaudų laikų dvasia dar smarkiai reiškiasi. Nėra aiškaus tautinių reikalų pajautimo. Kol kovojome su išoriniais priešais už nepriklausomybę, tol turėjome bendrus idealus. Ir žygius laimėdavome. Bet štai nepriklausomybė atkovota, nors atkovota tik iš dalies, nes mūsų sostinėje sėdi okupantai, ir mes jau pradėjome užmiršti tautos reikalus. Juos pakeičiame kitais reikalais ir reikalėliais. Jie suskaldo tautą į dalis ir priverčia vieną dalį kovoti su kita. Bet tam tikra visuomenės dalis jau susiprato. Iškelia vėl pirmon eilėn tautiškuosius vienybės idealus. Pradeda smarkiai ir sąmoningai reikštis tautiškoji srovė. Ji apima įvairias visuomenės grupes. Žinoma, jaunimas, kuris visada pirmas eina į žygius, kuris aukščiausiai laiko iškėlęs vėliavą, kurioje įrašyti kilniausi šūkiai, negalėjo nepersiimti ta dvasia. Ir jaunuomenės tarpe atsiranda balsų, kad pakanka skaidymosi, reikia jungtis į vienumą ir vieningai siekti bendrų idealų. Idealai, kurie pajėgtų visus sujungti, yra tautiškieji idealai.

                      Ta jaunuomenės dalis ieško to, kas galėtų visus jungti, bet ne to, kas skaldo. Iš čia atsiranda reikalas naujos jaunimo organizacijos. Atskirose provincijose atsiranda kuopelių, kurios ir imasi vadovautis tautiškaisiais idealais. Štai, pav., tokia kuopelė įsisteigia Ramygaloj. Kaune atsiranda keletas asmenų, kurie ypač susirūpina tuo judėjimu. Susidaro laikinoji centro valdyba su B.Grebliausku priešaky, kuri imasi palaikyti ryšius tarp atskirų besisteigiančių kuopelių. Išdirbama įstatai ir 1927m. spalio mėn. 8d. užregistruojami pas Kauno m. ir ap. viršininką. S-gai duodamas tikrinis vardas: „Jaunoji Lietuva“. Tuo norima pabrėžti naujus kelius, kuriais turi eiti atgimstančios tautos jaunimas. Be to, tuo tikriniu vardu pabrėžiamas ryšys su Studentų Tautininkų Korporacija „Neo-Lithuania“ ir moksleivių draugove „Jaunoji Lietuva“. Tos organizacijos išėjo į gyvenimą irgi tų pačių idealų vedamos, tik jos, jungdamos kitus narius, ėmėsi tautiškuosius idealus vykdyti kitokiomis priemonėmis.

Pradžioje s-gos organizavimas vyko lėtai. Daugely vietų girdėjosi, kad jaunimas nepasitenkina jau veikiančiomis jaunimo organizacijomis, bet dar nesiburia į „Jaunąją Lietuvą“ ar tai dėl savo pasyvumo, ar tai trūkstant apie ją informacijų.

1928 m. kovo mėn. susidaro nauja centro valdyba, kurios pirmininku pasilieka irgi B. Grebliauskas. Ši valdyba pirmoj eilėj nori supažindinti jaunuomenę su s-gos principais, stengiasi, kad jaunuomenė turėtų informacijos apie s-gą pirmiausia iš pačių s-gos narių. Tam tikslui pradedama leisti prie „Tautininkų Balso“ „Lietuvos jaunimas“, kuriame kalbama apie s-gos reikalus. To viso rezultate jaunuomenė sužino, kad yra sąjunga, pasistačiusi tuos pačius tikslus, apie kuriuos jie vieni patys galvoja. Pradeda smarkiai steigtis skyriai. Centro valdyba gauna kasdien po keleta laiškų, kuriuose prašoma tai s-gos įstatų, tai instrukcijų ir t.t.

1928 m. liepos mėn. 1d. sušaukiama skyrių atstovų suvažiavimas. Į suvažiavimą atvyksta apie 70 atstovų. Suvažiavimas trunka dvi dienas. Suvažiavime stengiamasi išsiaiškinti ideologijos klausimai. Pažymėtinos tam reikalui prof. J. Tumo ir prof. Iz. Tamošaičio paskaitos. Kalbant dėl tolimesnio s-gos veikimo, pabrėžiama, kad s-gos gyvavimas turi pasireikšti ne tiek filosofavime, ginčiuose su kitomis jaunimo organizacijomis, kiek konkrečių darbų įvairiose srityse. Nutariama kreipti dėmesio į įvairias meno sritis. Be to, suvažiavimas išrenka naują centro valdybą, kurios sudėtis mažai tepasikeičia.

Suvažiavimui sėkmingai praėjus ir nariams sugrįžus namo, darbas pradeda eiti visu smarkumu. Stengiasi nauji skyriai, senieji skyriai auga savo kokybe ir kiekybe. Skyriai rengia vakarėlius, gegužines, sudaro savo chorus, orkestrus, futbolo komandas ir t.t.Ir štai į s-ga susisprečia apie 4 tūkstančius rinktinės jaunuomenės, kuriai vadovauja viena mintis, kuriai šviečia viena žvaigždė – tauta. Taip besiplečiant s-gai atsiranda gyvo reikalo turėti savo organą, kuriame galima būtų aiškintis s-gos pasaulėžiūrą, kalbėti apie tolimesnius kelius, ugdyti tinkamus tautos piliečius.

Centro valdyba nutaria dėti visas pastangas leisti atskirą s-gos laikraštį. Nutarimas realizuojasi. Laikraščiui redaguoti sudaroma redakcinė komisija iš pirm. A. Šileikos ir narių K. Dausos ir V. Vileišio. Laikraštė pavadinama „Jaunoji karta“. Laikraščio pasirodymas yra svarbus momentas s-gos gyvenime. Jis ugdys jaunimo dvasią ir šauks į žygius už tautos garbę ir jos teises, kaip kitados kad šaukdavo vaidelioto giesmė narsiuosius šalies vyrus ginti tėvų šalį. Jis padės suliepsnoti laužui, kurį kursto visa tauta ir kuris apšvies šalies padangę duodamas ženklą į kovą už tautos sostinę.

 

Jaunoji karta, 1928 Nr. 1. p. 11-12

Komentarai

NESAMONE
gruodžio 20, 2013 6:03 pm

Yra tauta kuri nekovotų už laisvę – laisva tauta. Tokiai kovoti prieš nieką nereikia. O čia nuotraukoje nelaisvi žmonės – priklausomi nuo Izraeliietiškų tautinių drabužių – kostimų. Pas juos ant kaklo kabo vergo pasaitėlis – šlipsas. Ar tai tautiniai lietuvių drabužiai? Kam jie tarnauja?

Rašyk komentarą