Nuorodos

2015 m. sausio mėn.
P A T K P Š S
« Lap   Lap »
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031  

Kategorijos

Tai kas kaltas dėl euro?

Tai kils kainos ar nekils? Štai kur klausimas didysis.

ŽemaitėReferendumo dėl euro įvedimo nebuvimas, negana to, tokio referendumo organizavimo draudimas slopino konstruktyvias diskusijas šiuo klausimu. Kam čia diskutuoti, kam čia plėšytis, jei vis tiek euras bus įvestas? Tai smūgis pilietinei Lietuvos visuomenei, didžiąją dalį tautos palikęs iliuzijų pasaulyje, manant, kad didžiausias euro minusas – augsiančios kainos, o didžiausias pliusas – tai, jog nereikės pinigų keisti važiuojant ar emigruojant į užsienį.

Bandant labai supaprastintai ir trumpai aptarti ekonomines Euro pasekmes Lietuvai, būtų galima pasakyti, kad Euro įvedimas liberalizuos Lietuvos ekonominę santvarką (su išimtimis). Tad iš tiesų diskusija čia labai paprasta: kas geriau – ekonominė kairė ar dešinė, solidari socialinės gerovės valstybė ar laisva rinka, ką skaitei universitete, Marksą ar Hajeką? Kiekvienas pasiskaičiavo, kaip jam geriau, ir štai prašom, turiu nuomonę apie eurą.

Diskusijos, kiek jos vyko, sukosi tik apie vieną euro aspektą – ar apsimoka ir svarbiausia, ar apsimoka man asmeniškai. Kas paaiškina ir dar vieną mistinį įvykį. Kodėl pikti lietuviai nieko nedaro, nors didelė dalis (galbūt net daugiau nei pusė) nenori euro? Nes euras tikrai neatneš tiek žalos, kiek atneštų Seimo langų daužymas (langų daužytojui, ne Seimui, savaime suprantama). Pilietiškos veiklos irgi imasi retas.

Bet ne visiems euras – liūdna žinia. Tai – liberalų ir kitų progresyvių ideologijų atstovų džiaugsmas, nes dabar mes didesni europiečiai, dar labiau kosmopolitiški ir šiaip nebe gėda prieš prancūzą. Tik demokratija visgi čia buvo paminta, o ji, atrodo, irgi yra europietiška vertybė. Žodžiai Lietuvių tauta renkasi modernų vakarietišką kelią būtų teisingi tik tada, jei tas pasirinkimas iš viso būtų buvęs. Dabar lietuviai nieko nesirenka, nei patriotiško užsispyrimo turėti litą, nei multikultūrinio Eurofederacijos kelio. Lietuviai renkasi nebent apatiškumą. Tai nėra gerai, nesvarbu, ar iš liberalo, ar iš tautininko varpinės žiūri.

Dar galima džiaugtis, kad dabar būsime toliau nuo Putino. Tik ar neatrodo mūsų realybė per daug graži, kai netikima, jog tauta yra pakankamai sąmoninga spręsti savo valiutos likimą, bet tikima, kad ji žūtų ir gintų savo valstybę arba būtent šį Europos sąjungos plotelį, jei visgi visų pirma esame europiečiai, o ne lietuviai. Norima, jog lietuviai būtų patriotiški, bet tik giedodami himną, o ne valdydami valstybę.

Ne euras – didžiausia Lietuvos problema, ir ne Briuselis dėl jo kaltas. Lietuviai patys kalti, kad nenori turėti savo valstybės. Deja, ne kartą tai įrodėme, kad ir 1992 metais, balsuodami už persitvarkiusią Lietuvos komunistų partiją, nes kilo ekonominis krachas. Ir dabar būtų galima lietuvius įaudrinti sukurti antieuropinį sąjūdį, bet kol liks šis mąstymas – o kainos ar kils? – tol tai bus tik trumpalaikis politinis žingsnis. Nes vos tik susidurtume su nepriklausomybės problemomis, dingtų eurofondai ir dar atsirastų ekonominės sankcijos Lietuvai, sugrįžtų legendinė vienybė, ryžtingai pareikalautume sugrįžti į kurią nors sąjungą ir jei labai pasisektų, tai nebūtų Putino Eurazija.

Neorganizuosi referendumo dėl euro – blogai, nes nedemokratiška, ir grius pilietinė visuomenė. Organizuosi referendumą dėl euro – blogai, nes, jei referendumas vyks, bet jo dalyviai biuletenyje matys tik klausimą, ką renkiesi, ar patogumą keliaujant, ar mažesnes kainas, tai bus pajuoka, o ne referendumas.

Lietuva nyksta, bet to nereikia suvokti tik kaip valstybės funkcijų nykimo. Visų pirma, nyksta valstybinis mąstymas, tikros valstybės egzistavimo poreikis ir nenumaldomai vis knieti neišspręstas Lietuvos valstybės egzistavimo prasmės klausimas.

Ką daryti? Kas spręs šias problemas? Pirmiausia, reikia tautos, kuriai nebūtų tas pats, todėl tikros valstybės kūrimas prasideda nuo apačios, kad ir nuo tokių judėjimų kaip tautinis jaunimas. Aišku, tai – lašas jūroje, bet kiek tokie ir panašūs visuomeniniai judėjimai bus sėkmingi, tiek galiausiai bus sėkminga ir visa valstybė.

Manvydas Almonaitis

Rašyk komentarą