Nuorodos

2016 m. vasario mėn.
P A T K P Š S
« Lap   Lie »
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
29  

Kategorijos

Juozas Ambrazevičius-Brazaitis

V161940 m. birželį Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis įsitraukė į Lietuvos aktyvistų fronto organizuotą pogrindžio veiklą prieš sovietus. 1941 m. birželio 22-ąją prasidėjus karui tarp Vokietijos ir SSRS, Lietuvoje įsiplieskė sukilimas; birželio 23 d. Laikinoji Vyriausybė paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Jos vadovu tapo J. Ambrazevičius-Brazaitis. Apie savo įsijungimą į politiką J. Ambrazevičius-Brazaitis yra sakęs: „Politinis valstybinis gyvenimas manęs niekados nedomino ir niekados netraukė. Bet jeigu teko į jį įsileisti, tai ne dėl pamėgimo, bet dėl reikalo. Kada buvo likviduoti tie draugai, kurie turėjo imtis politinio ir valstybinio gyvenimo ir jį vykdyti, teko kam nors juos pavaduoti. Pavadavau juos atlikdamas draugiškumo pareigą ir atlikdamas pareigą, kurią turėjo imti tie, kurie dar liko gyvi. Tą pareigą teko imti ne iš malonumo, bet teko imti daugiau kaip naštą, kurią kas nors turėjo nešti.“

Laikinosios vyriausybės paskelbtas Lietuvos valstybės atkūrimas buvo neplanuotas tiek SSRS, tiek Vokietijai. Iš Lietuvos besitraukdami sovietai sadistiškai elgėsi tiek su politiniais kaliniais, tiek su kelyje pasitaikiusiais sukilėliais. Tuo tarpu vokiečiai internavo Berlyne buvusį ministrą pirmininką Kazį Škirpą ir savo politinėms struktūroms davė nurodymą nepalaikyti jokių santykių su Laikinąja vyriausybe, tikėdamiesi, kad politiškai izoliuota ji netrukus žlugs savaime. Liepos 11 d. vokiečiai siekė Laikinąją Vyriausybę paversti patikėtinių taryba, taip sumenkinant jos statusą ir savarankiškumą. Tačiau J. Ambrazevičiaus-Brazaičio vadovaujamas Ministrų Kabinetas tam pasipriešino. Matydami, kad legaliais metodais J. Ambrazevičiaus-Brazaičio nepaveiks, vokiečiai liepos 23–24 dienomis organizavo pučą prieš Laikinąją Vyriausybę. Liepos 25-ąją Lietuvoje buvo įvesta Vokietijos civilinė valdžia. Nematydama galimybės toliau dirbti kaip suvereni Lietuvos valstybės valdžios institucija, Laikinoji Vyriausybė 1941 m. rugpjūčio 5 d. savo veiklą sustabdė. Vėliau keturi Laikinosios Vyriausybės nariai vokiečių buvo suimti. Laikinoji Vyriausybė reiškė lietuvių tautos valią būti nepriklausoma. Reiškė pasipriešinimą svetimai okupacijai. Sovietai jautė, kad tautos valia gyventi nepriklausomai jiems yra didžiausia grėsmė. Todėl siekė ją palaužti ir visa, kas susiję su nepriklausomybės siekimu, stengėsi suniekinti. Ir pirmiausiai nuplėšti garbę žmonėms, kurie buvo tos laisvės kovos simboliai. Išbandytas būdas – susieti juos su genocidu. Sovietinės okupacijos metais buvo teigiama, kad Laikinoji vyriausybė buvo atsakinga už žydų žudymą, tačiau 1975 metais JAV Kongreso Teismų komiteto Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės pakomitečio pirmininkas Joshua Eilbergas, po atliktų išsamių tyrimų, paskelbė, jog J. Ambrazevičius-Brazaitis dėl jokių žydų žudymų nekaltas ir juose nedalyvavo. Deja jis pats šių išvadų jau nebeišgirdo, nes mirė 1974 (gimė 1903). Be savo politinės veiklos, J. Ambrazevičius-Brazaitis dar buvo literatūrologas, pedagogas, žurnalistas ir publicistas. 2009 jis, jau po mirties, apdovanotas aukščiausiu valstybės apdovanojimu – Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. 2012 jo palaikai parvežti iš JAV, į kurias J. Ambrazevičius-Brazaitis buvo pasitraukęs, ir perlaidoti Lietuvoje.
Mums Juozas Ambrazevičius-Brazaitis yra svarbus tuo, kad vadovavo Laikinajai vyriausybei, siekusiai Lietuvos nepriklausomybės. 1918 toks siekis buvo įgyvendintas. 1990 taip pat. 1941 bandymas deja buvo nesėkmingas, tačiau tai nė kiek nesumenkina tautos valią reiškusių, savo gyvybėmis rizikavusių žmonių didvyriškumo. Nors Laikinoji vyriausybė veikė neilgai, tačiau istorijoje paliko žymę, kad lietuvių tauta norėjo būti laisva ir nebuvo pasyvi, neatsidavė svetimų jėgų įtakon. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis istorijoje lieka kaip kovotojas už lietuvių tautos laisvę.

Rašyk komentarą