Nuorodos

2016 m. vasario mėn.
P A T K P Š S
« Lap   Lie »
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
29  

Kategorijos

Nuotaikingas Estijos nepriklausomybės dienos minėjimas

Visų šalių vėliavosDar važiuodamas autobusu jau buvau nusiteikęs, kad šiandien viskas bus kaip ir visada: aplankysime kokią nors istorinę vietą, pražygiuosime, gražiai pakalbėsime, o vėliau eisime vakarieniauti ir švęsti uždaroje teisingo jaunimo kompanijoje. Taip, nacionalistai taip pat mėgsta pasilinksminti, tik kai nemažai daliai jaunimo kiekvienas penktadienis gali būti kaip šventė, o man asmeniškai (turbūt ir kitiems bendražygiams) tikra  šventė yra tada, kai suorganizuoji ar sudalyvauti teisingame renginyje, vėliau turi progą pabūti idėjiškai artimų žmonių rate, su jais padiskutuoti ir galų gale ,,pasitūsinti“. Tačiau labai džiaugiuosi, kad klydau ir šį kart mano apsilankymas Estijoje neapsiėjo be trupučio aštraus prieskonio.

Kai tik su kolega Ugniumi pasiekėme Taliną, iš kart nuėjome papietauti į vieną miesto centre esantį restoraną, kur mūsų jau laukė dešimtys bendražygių iš kitų nacionalistinio jaunimo organizacijų: Perussuomalaiset Nuoret – Suomių partijos jaunimas, Nordisk Ungdom – Šiaurės Jaunimas iš Švedijos, Sinine Äratus – Mėlynasis Prabudimas iš Estijos ir Nacionālās apvienības jaunatnes organizācija – Nacionalinio susivienijimo jaunimo organizacija iš Latvijos. Trūko tik Młodzież Wszechpolska – Lenkų Jaunimo.

Mitingas prie Rusijos ambasadosGrigorijus suimamasGrigorijuskalbasi su policijaProtestas prie Rusijos ambasados
Papietavę patraukėme link Estijos istorijos muziejaus, kur mane maloniai nustebino pamatytas vaizdas. Netoli muziejaus yra Rusijos Federacijos ambasada, priešais kurią buvo susirinkusi, mano kolegos Ruubeno žodžiais tariant, pseudo konservatorių grupelė, pastarieji mitingavo prieš Rusijos agresiją Ukrainoje. Turbūt retas toks protestas apsieina be šūkio ,,Putin Huilo“, tad pasiūlau paskanduoti. Šį šūkį išgirdęs, Kremliui už grašius atidirbinėjantis bei Latvijoje pagarsėjęs tuo, kad lankosi vos ne kiekviename patriotiniame renginyje, ,,žurnalistas“ Grigorij Fedjkin pareiškė, jog nereikia taip kalbėti ir tada, man nespėjus pakartoti, vienas iš protestuotojų paskandavo, taip išprovokuodamas ,,žurnalistą“, kuris nedelsiant priėjo prie mitinguotojo ir trenkė jam į veidą. Nelaimei, vos tik vyriškis spėjo užvožti atgal, įsikišo policija ir išsivedė užpuoliką. Tačiau tai nesustabdė latviškojo Vladimiro Vodo veiklos, nors ir turėjo, policija jį paleido ir jis dar tą patį vakarą dalyvavo Estijos tautininkų organizuotame Nepriklausomybės marše, stambiu planu fotografuodamas kiekvieną reikšmingesnį to renginio dalyvį.

DSC_0012Amžina meilė
Vakare, prieš prasidedant renginiui, dėl kurio mes visi ir atvykome į Taliną, prisistatė lenkų jaunimo delegacija ir atstovė iš Latvijos Dace, nustačiusi sarkastišką šypsenėlę, vos išprašė, kad jie sutiktų nusifotografuoti kartu su mumis, lietuviais, mat Lenkijos atstovai buvo gavę nurodymą iš vadovybės nesifotografuoti su mumis. Šią nuotrauką Dace pavadino ,,Everlasting love“ (liet. Amžina meilė).

Deglų eisena
Smagu, kad kai kurie mano kolegos labai teigiamai atsiliepė apie trečiadienį Taline vykusį nepriklausomybės maršą, tačiau kaimyno žolė visada atrodo žalesnė, iš tikrųjų ji ir yra, tik ne ten, kur jūs galvojate.

Lietuvos vėliava eisenojeUgniusPriekyje jau gal kokius trečius metus nešamas tas pats transparantas su šūkiu ,,EESTI EEST!“ (liet. Už Estiją!) ir partijos simbolika. Aš nesakau, kad tai blogai, jie kaip tik protingai daro, nes tiek latviai, tiek estai orientuojasi į pagrindinį tikslą, t. y. valdžios paėmimą ir nacionalizmo diegimą valstybiniu lygiu. Nei partijos, nei jaunimo tarpe nėra nesusipratusių, o jeigu ir yra, jie žodžio ten neturi.

Vytenė ir IndrėNežinau kaip iš šono girdėjosi, tačiau su šūkiais nebuvo stipru (mes turim didesnę įvairovę ir garsiau skanduojam), o apie dainas nėra ką ir kalbėti, gal ir sudainavo vieną ar dvi, bet labai tyliai. Nebent kažkoks efektas jautėsi tik dėl to, kad jų eisena pagrinde vyksta neperplačiausiomis senamiesčio gatvėmis. Čia aš tik šiaip rašau, nes noriu, kad perskaitytų kolegos iš Lietuvos, kurie žalesnę žolę mato visai ne toje vietoje. Tačiau patiems estams visai nenorėjau ir nenoriu priekaištauti, kadangi bendrai jie padarė puikų renginį! Eisenos kolona spindėte spindėjo nuo fakelų šviesos, priekis buvo išmargintas mėlynomis, juodomis bei baltomis spalvomis, o fone gerai į ritmą mušamas būgnas suteikė šiokį tokį meditacinį poveikį. Tai pastebėjo net šalia manęs prisijungusi pora ideologiškai neangažuotų lietuvaičių, Vytenė ir Indrė, kurios ten atvyko studijuoti pagal Erasmus programą.

Po eisenos sekė parlamento narių bei atstovų iš užsienio sveikinimo kalbos, dauguma kalbėjo apie tai, kaip reikia kovoti su migrantų krize, o man teko pasisakyti apie taip reikalingą Baltijos-Juodosios jūros regiono nacionalistų vienybę, kadangi raudonasis meškiukas iš rytų vis dar kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir likusioms šio regiono valstybėms. Visų kalbos buvo sakomos angliškai, verčiant vietoje, o aš nutariau paeksperimentuoti. Įvyko mano pirmasis estų kalbos debiutas ir nors tartis tikrai nebuvo tobula, tačiau vėliau viena nepažįstama mergina priėjo, apkabino ir padėkojo už tai, o kita, estų tautinio jaunimo narė pasakė, kad šneku geriau, nei vietiniai rusai. Vien todėl tai daryti buvo verta.

Dar viena gera žinia iš Estijos – antifa mažvaikių, taip pat, kaip ir Lietuvoje, ten praktiškai nebeliko, buvo vienas kitas protestuotojos (policija ar tai apsauga sutvarkė), porą klounų, kurie persirengė į pingviną ir bananą, ir viskas.

Galų gale galima pasidžiaugti, kad nors kai kurios teisingos tautinės partijos Europoje kyla į viršų, o jų renginiai vis didėja, šiemet Estijos nepriklausomybės dienos minėjime dalyvavo 2000 žmonių, žinant Estijos populiaciją ir tai, kad dar visai neseniai ten susirinkdavo tik apie pora šimtų, skaičiai ir kylantys jų reitingai tikrai džiugina.

Būsimas Europos politinis elitasPamirškime neapykantą
Pasibaigus pagrindiniam renginiui visi kartu patraukėme valgyti šventinės vakarienės, per kurią pakėlęs bokalą paraginau visus pamiršti tarpusavio tautų nesantaiką, vienytis ir išvalyti Europą nuo šiukšlių. Nes tik tai padarę mes galėsime grįžti prie senų ginčų, o jeigu ir toliau skaldysimės, tada nei viena tauta neturės šansų išlikti, kad ir kokia stipri bebūtų, ją pažabos tų pačių šiukšlių valdomi viršnacionaliniai dariniai. Tačiau tuo mano geri norai tą vakarą ir baigėsi, lyg ir šventėme visi kartu, tačiau toks jausmas, tarsi man neegzistavo lenkai, o lenkams neegzistavau aš. Dėl taip susiklosčiusios situacijos kolega Ruubenas pavadino mus septynmečiais vaikais. Bet kuriuo atveju, tikiuosi, kad ankščiau ar vėliau mums pavyks rasti bendrą kalbą, kadangi ateityje nuo to gali daug kas priklausyti… Pabaigai pridedu mūsų visų nuotrauką, trūksta tik latvių, kurie greitai turėjo išvykti. Net jei manęs ir nebūtų šioje nuotraukoje, labai norėčiau tikėti, kad tai yra dalis ateities Europos politinio elito, kuris ir išvalys mano minėtas šiukšles iš galios pozicijų Europoje.

– Mindaugas Sidaravičius

Rašyk komentarą