Nuorodos

2017 m. gruodžio mėn.
P A T K P Š S
« Lie    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Kategorijos

Sinine Aratus vasaros stovykla

IMG_2298Liepos 11 d., penktadienį išvykau į Estijos tautinio jaunimo organizacijos Sinine Aratus (Mėlynasis Pabudimas) vasaros stovyklą. Autobusu atvykau į Tartu, kur mane pasitiko mano draugas ir kolega Ruubenas, o vėliau susitikome atstovą iš Latvijos, Andrievsą. Iš ten visi kartu traukiniu pajudėjome link stovyklavietės vietos. Pusantros valandos kelio iki Jarvamos, o vėliau 10 km. automobiliu iki stovyklavietės, esančios šalia Torvaaugu ežero. Skaityti visą »

LTJS Kauno skyriui – penkeri metai

Tomas Skorupskis, Kauno skyriaus pirmininkas

2008-ųjų metų žiemos švenčių laikotarpiu įvyko tai, kas pakreipė dalies Kauno tautiškai susipratusio jaunimo gyvenimą. Prieš 5 metus buvo įkurtas LTJS Kauno skyrius, kuris prieš Kalėdas atšventė savo gimtadienį. Per tą laikotarpį LTJS Kauno skyrius išaugo, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Nuo draugų kompanijos pasisėdėijimo alaus kabokuose ir laisvalaikio kartu iki to darinio, kas jau turi organizuotą formą, savas tradicijas ir savo rolę lietuvių tautiniam judėjime.

Per tuos metus mes sulaukėmė bent 50-70 narių, kurie savo laiku veikė aktyviau ar mažiau aktyviai, tačiau artimų nacionalizmo idėjoms. Dalis jų vis dar veikia, kiti įsijungė į kitas judėjimo formas, treti pradėjo kurti šeimas ar ekonominio teroro šią akimirką yra priversti gyventi toli nuo Lietuvos. Šalia šio narių sąrašo turime ir visą eilę draugų ir draugiškų organizacijų, ne vieną bendrą iniciatyvą. Gimtadienis yra puiki proga padėkoti jums visiems už buvimą toje pačioje barikadų pusėje.

IMG_6322

Pastarieji metai LTJS Kauno skyriui prasidėjo nuo Baltiškų kalėdų. Tai – dar 2012 m. rudenį atėjusių naujokų idėja ir užduotis. Tuomet, kada Kalėdos vis labiau tampa kinietiškų niekučių pirkimo švente, buvo surengta alternatyva, primenanti mūsų nariams Kalėdų esmę – buvimą kartu su artimais žmonėmis.

Sekančią dieną iškilmingai paminėjome LTJS Kauno ketverių metų gimtadienį. Šventė susidėjo net iš keturių dalių. Pirmojoje atidavėme pagarbą šių laikų disidentui Sauliui Čepėnui, kurį nužudė su socialdemokratų partija siejami homoseksualizmo aktyvistai. Padėjome vainiką ant nežinomo kareivio kapo, pagerbiant žuvusius lietuvius kovoje už nepriklausomą Lietuvos valstybę. Esame tikri, jog šių žmonių vėlės žygiuoja su mumis mūsų šių dienų žygiuose, suteikia mums stiprybės tuomet, kada nusvyra rankos. Vakaro  dalyje turėjome iškilmingą gimtadienio šventę, kurioje buvo nemažas svečių ratas, pristatėme savo metų veiklą, o vakarą užbaigė legendinės Diktatūros koncertas.

DSCF5790

Kauniečių desantas sudalyvavo itin reikšmingose sausio 13-osios deglų eitynėse Vilniuje, o sugrįžę į savo miestą sudalyvavo ir Tautininkų sąjungos renginyje, kuriame pagerbė vieną iš žuvusių – Titą Masiulį. Su jaunosios kartos įsiliejimu į Tautinininkų sąjungą, ypač Mariaus Jonaičio – buvusio mūsų nario, suaktyvėjo bendradarbiavimas su šia politine jėga, vardan bendrų idėjų ir vertybių – lietuviškos Lietuvos.

237I7846

Nuo pirmųjų šių metų dienų ruošėmės vasario 16-osios eitynėms. Mokėmės žygiuoti, dainuoti, dėliojomės eitynių schemas, kūrėme pirmą (ir, gaila, tačiau prisvilusį) savo video kvietimą. Kelių mėnesių pasiruošimas lėmė tai, jog vasario 16-osios eitynės buvo itin pavykusios organizacine prasme. Ryte sudalyvavome miesto eisenoje, taip išreikšdami solidarumą su keliomis mums artimomis organizacijomis, tačiau po Lietuvos himno išėjome ruoštis savoms eitynėms. Klausytis parsidavusių politikų kalbų, kurios kartojasi metų metus, nebuvo nei noro, nei galimybių. Vasario 16-osios eitynės sulaukė juokingo anarchistų pasipriešinimo. Pastarieji teigia, kad yra prieš sistemą, tačiau patys to nesuprasdami jie yra naudingi būtent jai. Po eitynių dešimtys mūsų narių prisiekė mūsų organizacijai, o dauguma eitynių dalyvių išlėkė į šventinį koncertą „Iš kartos į kartą“.

111

Vasario – kovo mėnesiais lankėmė Kauno tvirtovės fortus, o prieš pat kovo 11-ają atsiliepėme į Sąjūdžio kvietimą žygiui nepriklausomybės dienai paminėti. Mūsų vėliava suplevesavo virš svarbiausių Kauno miesto vietų.

Po kovo 11-osios eitynių Vilniuje, kovo 16-ają LTJS Kauno nariai, kartu su VDU baltų klubu, kaip ir kas metus, sudalyvavo Rygoje vykstančiose Latvijos legionierių eitynėse, kurios skirtos pagerbti latvius, kovojusius prieš bolševizmą antrojo pasaulinio karto metu. Sugrįžus iš Rygos Kaune surengėme paskaitą Latvijos legiono tema, kurioje siekiama sulaužyti sovietinius mitus apie šiuos Baltijos šalių didvyrius.

Žiemos šaltukui nesitraukiant iš Kauno ir visos mūsų Lietuvos, kvietėme miesto svečius vaišintis karšta mūsų arbata, o taip pat dalinome LTJS laikraštį „Jaunimo ugnis“.

Balandžio mėnesį LTJS sudalyvavo jaunimo organizacijų renginyje „Demagogų demagogas“ ir   projekte  Kaunas – savanorių miestas, kur pristatėme mūsų organizaciją. Taip pat, dėka itin pasisekusios baltiškų Kalėdų idėjos, surengtas ne mažiau sėkmingas Atvėlykis su LTJS. Kitas ne mažiau svarbus renginys balandį – pasipriešinimas Naujosios kairės aktyvisto A.Bielskio paskaitai Kaune. Naudojome metodiką, kuri yra visiškai priimtina vakarų valstybėse – humoro forma  siekėme parodyti naujosios kairės idėjų absurdiškumą. Žiūrint iš šios dienos perspektyvos – A.Bielskis nebuvo to vertas, kadangi tokia metodika sukėlė nemažai diskusijų nacionalistų tarpe, o ir mes neįvertinome to, jog neturint priėjimo prie masinių informavimo priemonių mums bus sunku ištransliuoti tai, ką norėjome pasakyti. Po šio renginio turėjome dvi rimtesnio turinio paskaitas – A.Avižienio paskaitą ekonomikos tema ir Kauno skyriaus pirmininko – apie partizaną J.Janavonį-Tigrą.

Picture1

Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje turėjome tris  viešus renginius. Pirmasis – mūsų rengtas koncertas. Jame debiutavo pirmoji grupė, kuri užgimė iš LTJS Kauno skyriaus narių – Tautosaka. Greta to savo kūryba dalinosi ir Marius Kundrotas. Tuo tarpu gegužės pradžioje turėjome A.Tapino populiariosios knygos „Vilko valanda“ pristatymą Kaune. Gegužės 13-ają dieną mus aplankė Eglė – Misija Sibiras’13 dalyvė, kuri papasakojo įspūdžius ir savo žygio, o kad pasakojimas neprailgtų – jį dainomis praskaidrino folkloro grupės „Karužė“ vyriškos dainos. Balandžio pabaigoje gausus LTJS būrys vyko į Vilnių, kur vyko didelės reikšmės mitingas už mūsų kalbą ir žemę.

537763_590693874282754_1974370002_n

Gegužės mėnesį Varėnoje vyko Mildos šventė, Vilniuje – solidarumo akcija su už antisovietinį plakatą sulaikytais patriotais, tuo tarpu Kaune mes tradiciškai paminėjome R.Kalantos demonstraciją. Surengėme deglų eitynes, kuriose pasipuošėme savo uniformomis, išbandėme naują megafoną. Renginyje gausiai sudalyvavo vis stiprėjantis Kauno tautininkų būrys.

316239_411128705661129_1625708548_n

Prasidedant studentų sesijoms, moksleivių egzaminams ir šiltajam metų sezonui Kauno skyrius išėjo atostogų. Dalis narių sudalyvavo LTJS stovykloje, dalis – priešinosi homoseksualistų paradui, o rugpjūčio 10 d. kukliai paminėjome A.Smetonos gimtadienį.

Rudenį pasitikome su kiek pasikeitusia situacija. Dalis mūsų aktyvių narių įstojo į kitus miestus, išvyko į užsienį ar atitolo nuo veiklos dėl kasdienių rūpesčių. Prieita išvados, jog mums yra būtini nauji nariai. Prasidėjo naujokų priėmimo laikas, kurį pavyko išplėsti per visą Lietuvą. Jo dėka prie organizacijos prisijungė kelios dešimtys tautiškai nusiteikusių jaunuolių, o mūsų skyrius pasipildė dviem naujais nariais ir keletu besidominčių. Rudens metu teko apriboti savo veiklą, kadangi stengėmės skirti laiką referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, o taip pat – naujokų paruošimui.

Vis dėl to spalio mėnesį LTJS nariai susitiko su Latvijos ir Graikijos nacionalistais, dėl studijų gyvenančiais šiuo metu Kaune. Spalio mėnesį surengėme tradicinį Vėlinių žygį, o spalio pabaigoje surinkome 20-ies vietų autobusiuką į svarbų Vilniaus atgavimo renginį sostinėje.

1420379_321670264641154_2029130816_n

Lapkričio mėnesį suorganizuota konferencija, skirta informuoti visuomenę dėl padėties Graikijoje. Pasikvietėme garbingą svečią iš Auksinės aušros, kuris šiuo metu gyvena Lietuvoje. Vos už savaitės prisidėjome prie L.T.S. Korporacijos „Neo-Lithuania“ surengtos akcijos „Padėk taškus į vietą“, kur palaikėme teisingą Kauno miesto savivaldybės sprendimą spręsti Kauno girdyklų ir nusikalstamumo problemą.  Mėnesio pabaigoje dalis kauniečių vyko į Latvijos nepriklausomybės dienos eitynes, kur sėmėsi patirties iš broliškos tautos nacionalistų, o veiklų mėnesį užbaigė kelionė į LTJS 12-os metų gimtadienį Vilniuje.

dsc_0896

Apibendrinant šiuos metus galima pasakyti, jog nepaisant įvairiausių trukdžių Kauno LTJS išlieka, po truputį auga ir stiprėja. Bene ryškiausias šiais metais buvo kokybinis ūgtelėjimas – profesionalios vasario 16-osios eitynės, pirmą kartą savarankiškai suorganizuotas autobusiukas į svarbų renginį, keletą kartų sudalyvauta kitų miestų renginiuose gausiomis (15+) gretomis. Pirmą kartą gavome ir Kauno savivaldybės patalpas savo renginiams. Dėkui visiems bendražygiams, kurie buvote kartu visus tuos metus. Tiems, kurie dar nėra mūsų nariai arba šiuo metu yra atitolę nuo veiklos, norėčiau priminti, jog nuo to, ką darome arba nepadarome šiandien priklausys mūsų pačių ir mūsų vaikų rytojus. Įsitrauk, abejingumas – didžiausias mūsų tautos priešas.

Iš sąjungos praeities

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga save kildina iš tarpukario LTJS „Jaunoji Lietuva“ – gausios, tautiškos jaunimo organizacijos, veikusios nepriklausomoje Lietuvoje. Kviečiame susipažinti su pirmaisiais sąjungos žingsniais. 

Žvelgiant į kelių mėnesių s-gos gyvavimo istoriją, tenka daugiau kalbėti ne apie pačią istoriją, bet apie priežastis, iššaukusias s-gą į gyvenimą. S-ga didelių žygių neatliko, bet iš tų idealų, kuriais ji vadovaujasi, galima spręsti, kad ji turės didelės reikšmės tautos gyvenime. Mūsų akys nukreiptos į ateitį, jaunose sielose kaupiasi naujos jėgos ir mūsų protuose bręsta naujos mintys. S-ga yra jauna, bet tie idealai, kurie padėti s-gos pagrindan, yra seni kaip yra sena pati žmonija. Tai tautiškieji idealai. Todėl, kalbėdami apie s-gos įsisteigimą, negalima netarti keleto žodžių apie tautiškuosius idealus, kurie reiškiasi visose tautose, kartais daugiau ar mažiau sąmoningai. Juo kultūringesnė tauta, juo tautiniai idealai ryškiau reiškiasi. Juos besireiškiančius matome, kaip poezijoje, taip lygiai ir kasdieniame gyvenime. Juk kas verčia poetus dainuoti gražiausias dainas? Kas virkdo kanklininko stygas? Kodėl gimė garsiosios trubadūrų giesmės? Viso to priežasčių turime ieškoti daugiausia patriotiniuose jausmuose. Didesnė meno kūrinių dalis tautiškomis spalvomis padengta. Be to, istorija rodo daug žygių, kurie buvo atlikti vien tėvynės meilės dėka. Gražiausioji tautos dalis – jaunuomenė – drąsiai eina į kovą už tautos teises ir paaukoja ant tautos aukuro visa, ką tik žmogus brangiausio paaukoti gali. Nėra tautos, kuri nekovotų už savo laisvę. Tautai, jau nebenorinčiai savųjų teisių ginti, galima giedoti laidotuvių giesmę. Reiškia, yra jėga, kuri verčia visa ko išsižadėti ir dirbti tautai.

Tokia tautinė sąmonė yra ir mūsų tautoje, tik vienais gyvenimo laikotarpiais ji būna skaidresnė, kitais apsidengia rūkų šydu. Jei prisiminsime senovę, tuos laikus, kada lietuviai buvo nepriklausomi, kada jie sugebėjo kovoti už savo teises prieš visą Europą, tai pamatysime, kad tautos dvasia smarkiai reiškėsi jų protuose ir širdyse. Jie drąsiai gynė savo dievų aukurus, savo sodybas, savo tėvų kapus. Todėl jie buvo didingi, nenugalimi. Visur skambėjo vaideliotų giesmė, garsinanti garsiuosius tautos žygius ir skatinanti jaunuoliu širdis į dar didesnius, jei jų pareikalautų tėvynė.

                  Jaunoji karta 1 Skaityti visą »

Pagarba kritusiems!

8Kai tik sumaniau pagerbti žuvusius Auksinės aušros narius, laikui nepraėjus pradėjau girdėti priekaištus dėl to, kad palaikau radikalius nacionalistus, todėl jaučiu pareigą paaiškinti, kodėl aš pagerbiau žuvusius vaikinus. Skaityti visą »

Ar reikėtų nerimauti dėl JAV smūgio Sirijai?

sirijačPer nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva susidūrė su išties daugeliu kultūrinių, socialinių ir ekonominių naujovių. Pastaraisiais metais jau įsivažiavo ir jauna mūsų narystė NATO bei Europos sąjungoje. Į Lietuvą papūtę vakarietiški vėjai daug kuo džiugina. Ypač visuomenė džiaugiasi dėl narystės ES atnešamos materialinės naudos. Kita vertus, akivaizdu, ne visi žmonės yra patenkinti neaiškiomis socialinėmis ir kultūrinėmis reformomis, slapstomomis po mistiška tolerancijos kauke. Tačiau kam tai rūpi, juk ekonomika tai auga?! Skaityti visą »

Mano vytis ir trispalvė!

Maikono versija

 

 

 

 

 

 

Vytė Nemunėlis (Bernardo Brazdžionio slapyvardis)

MANO VYTIS IR TRISPALVĖ

Tėvelis nupiešė man vytį,
Aš vėliavėlę nudažiau –
Ji popierinė ir mažytė,
Bet man už viską švies gražiau!

Geltona, žalia ir raudona
Vėjeliui pučiant mirguliuos –
Viena primins rugelių duoną,
Kita kaip sodai mūs žaliuos.

O ta trečioji, tartum kraujas,
Vis neramins ilgai manęs,
Kol švies tėvynei rytas naujas,
Kol vytis laisvę jai parneš.

Sirija: Galia vs teisingumas

Tomas Skorupskis

1047969_584264501595744_1915326071_o

Įvykiai pasaulio arenoje kaista. JAV grasina smogti Sirijai, pažeidžiant Jungtinių tautų chartiją ir apeinant JT saugumo susirinkimą Sirijos klausimu. Rusija griežtai smerkia tokią JAV imperializmo apraišką. Ji Rusijos-Gruzijos konflikto valandomis aiškiai parodė, jog vis dar išlieka imperine valstybe. Matant šiuos pasaulio įvykius, aš pasigendu Lietuvos pozicijos, o ypač – lietuvių nacionalistų  požiūrio į įvykius pasaulyje.

Turbūt būtų naivu sakyti, jog esame laisvi, demokratiški ir patys spręsime savo likimą. Tikrai ne. Lietuva greičiausiai nusilenks JAV imperializmui, o gal net ir prisidės prie jo vykdymo. Visos Lietuvos parlamentinės jėgos yra pasiryžusios nusilenkti šiam pinigų ir galios kultui. Kelios kitos pavienės jėgos visiškai pateisins Rusijos veiksmus. Šiame, jau Lietuvos kontekste, išlieka svarbus tautininkų, visų pirma Tautininkų sąjungos, vaidmuo. Būtent ši politinė jėga yra bene vienintelė Lietuvoje, kuri įvykius vertintų objektyviai, paisant ne galios, o teisingumo principo.

Šio konflikto pretekstas – JAV informacija, jog Sirija naudoja cheminius ginklus. Be jokios abejonės, cheminių ginklų naudojimas negali būti toleruotinas(nepaisant to, jog JAV remiami teroristai, o ir pati JAV naudojo cheminius ginklus), tačiau ar mes galime pasitikėti JAV informacijos šaltiniais? Juk būtent tą patį JAV teigė prieš 10 metų užpuolant Iraką, o vėliau paaiškėjo, jog ši informacija melaginga. Negana to, jeigu ir buvo naudotas cheminis ginklas, kas galėtų paneigti, jog tai padarė tie patys JAV remiami teroristai, glaudžiai susiję su radikaliausiomis islamistų grupėmis, įskaitant ir Al-Qaeda. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, vengrų nacionalistai Jobbik pareiškė, jog jie palaiko Siriją ir tikisi, jog Assad’as kuo greičiau stabilizuos šią situaciją ir toliau vadovaus Sirijos žmonių labui.

1240040_600092780013712_1299278702_n

Skaityti visą »

„Visu Latvijai“ jaunimo stovykla – renginys, apie kurį tiesiog negaliu nepapasakoti

Mindaugas Sidaravičius

Iš pat pradžių norėjau padaryti du įrašus – vieną techninį ir kitą, kuriame nupasakočiau savo asmeninius potyrius ir pamąstymus, bet dabar manau, kad vienas bendras įrašas su mano komentarais bus kur kas geresnis.

„Visu Latvijai“ (liet. Viskas Latvijai) jaunimo stovykla vyko svečių namuose – „Purgaiļi“, Valka rajone, Grundzāle apylinkėje, liepos 31 – rugpjūčio 4 dienomis. Stovyklos kaina tikrai nedidelė – 50 Lt, palyginus su tuo, kad mes penkias dienas praleidome poilsiavietėje. „Visu Latvijai“ elgiasi socialiai atsakingai ir investuoja į teisingą jaunimą – kaip ir priklauso. Skaityti visą »

LTJS Kauno skyrius – Vasario – balandžio mėnesio veikla

Tomas Skorupskis

Po 2013 metų vasario 16-osios eisenos, kuri turbūt buvo kokybiškiausia, iš lyg tol buvusių, bent jau organizatorių akimis, skyriui atėjo tinkamas metas reformoms ir atsinaujinimui. Būtent todėl vasario 22d. buvo sušauktas neeilinis skyriaus susirinkimas, kuris iš esmės pakeitė LTJS Kauno veidą. Kaune atsirado valdybos pirmininko pareigybė, juo tapo Vytautas Vasiliauskas. Jam pavesta suformuoti valdybą. Atskiriant skyriaus veiklą ir valdybos, skyriaus susirinkimo metu stengiamasi parengti kažką įdomaus, naudingo, linksmo, o techninį einamųjų klausimų aptarimą perkelti valdybai.

Vasario 24d. Edvinas Š. surengė žygį po Kauno fortus, kuriame grupė LTJS narių galėjo apžiūrėti šią Kauno puošmeną, o taip pat ir pabendrauti tarpusavyje.

Vasario 25d. naujoji valdyba susirinko į pirmąjį posėdį, kuriame nusprendžiama skirti daugiau dėmesio naujokų pritraukimui, todėl jau vasario 28d. buvo surengtas susirinkimas, į kurį atėjo nemažas kiekis naujokų. Tokie susirinkimai buvo dažnesni, ko pasekoje į skyrių sugrįžo dalis anksčiau mažai veikusių žmonių, o taip pat – su nauja energija prisijungusių naujokų.

Kovo 2d. du nariai iš Kauno skyriaus dalyvavo Lijot žiemos forume, kuriame užmegzti visai organizacijai naudingi kontaktai su kitomis organizacijomis, o iš ten vykusių mokymų pasisemta naudingos patirties visai sąjungai ir Kauno skyriui.

Kovo 9d. dalyvavome Kauno Sąjūdžio organizuotame pėsčiųjų žygyje, skirtame kovo 11-ajai paminėti. Apie šį žygį sužinojome dar gruodžio mėnesį, per mūsų skyriaus gimtadienio šventę, kuomet mus pasveikinti atvyko Kauno Sąjūdžio pirmininkas R.Kaminskas. Savo pažadą ištesėjome, mūsų komanda sudalyvavo šiame renginyje.

 

Kovo 16d. vienas Kauno skyriaus pirmininkas Tomas S. dalyvavo Rygoje vykusiame latvių didvyrių, kovojusių prieš bolševikus minėjime, pasimokyta iš Latvių tautininkų renginio organizavimo tvarkos. Sugrįžus į Kauną, kovo 21d. padarė renginio ir Latvijos legiono pristatymą Kauno skyriaus nariams.

Kovo 22d. Kauno LTJS nariai surengė socialinę akciją – LTJS arbatėlę. Šaltą pavasario dieną vaišino kauniečius karšta arbata ir šypsenomis, dalino skrajutes, kviečiančias susipažinti su mūsų organizacija, bei LTJS laikraštį „Jaunimo ugnis“.

Kovo 24d. buvo tęsiama tradicija lankyti Kauno fortus. Šį kartą susirinko bene dvigubai daugiau dalyvių, tarp kurių ir svečiai iš Vilniaus skyriaus. Buvo aplankyti du fortai.

Kovo 28d. surengėme pirmąją filmų peržiūros vakarą savo būstinėje. Žiūrėjome latvių patriotinį filmą Rygos kariai, skirtą jaunos Latvijos valstybės kovai su bermontininkais įamžinti.

Balandžio 2d. LTJS dalyvavo Jaunųjų konservatorių lygos Kauno skyriaus renginyje Demagogų demagogas. LTJS Kauno skyrius palaiko draugiškus santykius su JKL Kauno skyriumi, esame linkę į bendradarbiavimą bendrų interesų pagrindu, todėl dalyvaujame jų renginiuose ir juos kviečiame į savuosius.

Balandžio 4d. mūsų būstinėje suorganizavome socializacijos dieną – Atvėlykis su LTJS, kuriame bendravome, žaidėme žaidimus, vaišinomės arbata bei suneštinėmis vaišėmis, klausėmės paskaitos, dalyvavome Viktorinoje.

Balandžio 11d. pasakėme Ne marksizmui Kaune. Kauno skyrius, kartu su tautininkų sąjunga, surengė jaunatvišką protesto akciją, kurios tikslas – pašiepti kultūrinį marksizmą ir gerai praleisti laiką. Renginys pavyko geriau, negu tikėjomės, susilaukėme nemažo žiniasklaidos dėmesio. Svarbiausia – atkreipėme dėmesį į tai, jog subyrėjus SSRS, kultūrinis marksizmas niekur nedingo. Priešingai – jis dabar įgavo antrą kvėpavimą ir yra dar pavojingesnis.

Balandžio 16d. sudalyvavome VDU organizuojamame protmūšyje Mąstyk greitai, o balandžio 18d. dalyvavome nevyriausybinių organizacijų mugėje Fluxus ministerijoje, kurioje pristatėme LTJS, atsakinėjome į klausimus, dalinome jaunimo ugnį.

Balaandžio 18d. Kaune, Punto Jazz klube, įvyko LTJS organizuojamas akustinis koncertas. Dalyavo jau mūsų pamėgtas Marius Kundrotas, o taip pat debiutavo grupė Tautosaka, kurios pagrindą sudaro LTJS nariai. Renginio metu taip pat ant scenos patriotinei dainai užlipo ir karinio folkloro grupė Karužė. Koncertas spindėjo jaukia, draugiška ir jaunatviška atmosfera.

 

Balandžio 21d. du LTJS Kauno skyriaus nariai – Augustė S. ir Vytautas V. dalyvavo LTJS Tarybos posėdyje, kuriame patvirtinome naują LTJS skyrių Utenoje, o 6 Kauno LTJS naujokai tapo sąjungos nariais. Sveikiname Paulina M., Violetą D., Mantą A., Eglę Š. , Dovilę V. , Eglę Ž.

Balandžio 25d. turėjome neeilinį susirinkimą, kuriame Augustė S. išrinkta valdybos pirmininke ir jai pavesta suformuoti naują valdybą. Lyg šiol veikusi valdyba laikinai eina savo pareigas, iki kol bus suformuota naujoji valdyba. Taip pat susirinkimo metu prisiminėme savo dainas, pažaidėme komandą stiprinančius žaidimus, kurie suteikė daug teigiamų emocijų, aptarti ateities planai.

Balandžio 27-29d. Motėtuose vyko Jorės šventė, kuriame sudalyvavo ir LTJS nariai. Jorės šventėje dalyvavo kelios dešimtys LTJS narių, tarp kurių buvo nemažai ir Kauno skyriaus narių. Sekmadienį dalis mūsų narių liko Jorėje kartu su viena organizacijos vėliava, o 10 žmonių, dviem automobiliais, patraukė į svarbų Mitingą Vilniuje. Tuo tarpu iš Kauno pavyko suorganizuoti autobusą, kuriame važiavo dar 15 mūsų narių ir draugų. Iš viso iš Kauno pajudėjo du neabejingų žmonių autobusai.

 

Šios valdybos indėlis į Kauno skyriaus veiklą buvo itin didelis. Jos dėka mūsų organizacija ir skyrius išsiplėtė, išsprendė eilę ilgalaikių bėdų ir yra pasirengęs nesustoti, o tik didinti savo gretas, veiklos kiekį ir kokybę. Šiais metais Kauno skyrius užaugo, todėl mums nebereikės daryti atostogų vasaros metu.

Artimiausi planai:

05 06 18.00h A.Tapino knygos „Vilko valanda“ pristatymas Underground pub’e Kaune

05.11 14.00 Mildos šventė, Margionys, Varėnos raj. – Išvyka.

05.11 Darom

05 13 17.00 Misija Sibiras 2012 pristatymas Kauno karininkų ramovėje

05.15 21.00 Deglų eitynės Romui Kalantai atminti

05.19 Vietinės rinktinės minėjimas-eitynės, Paneriai. – Išvyka.

Norėčiau padėkoti visiems nariams, prisidėjusiems prie veiklos ir visi padėkokime už šaunų darbą buvusiai valdybai.
Vytautas V. – Kauno skyriaus valdybos pirmininkas + viešieji ryšiai
Augustė S. – sekretorė + viešieji ryšiai
Edvinas Š. – žygiai, etno ir eko veikla
Matas J. – iždininkas
Lina P. – žmogiškieji ištekliai
Eglė Ž. – savišvieta
Dovilė D. – renginiai
N. P. – renginiai

Tomas S. – Kauno skyriaus pirmininkas

Gimtoji kalba

         LTJS narės viešoji kalba, skirta 10 klasės lietuvių kalbėjimo įskaitai.

Rūta K.

       Jaunimui vis sunkiau savo mintis išsakyti lietuviškai, todėl dažnai jos reiškiamos pasitelkiant svetimybes, anglizmus arba sutrumpinimus – sutartinę jaunimo kalbą, formuojamą informacinėmis ryšio ir technologijų priemonėmis. Jaunuoliai nė nesistengia rasti gražių, vaizdingų lietuviškų žodžių, ką jau kalbėti apie patarles, kurios, rodos, išnyko iš šnekamosios kalbos, ir net „nebemadingais“ virstančius frazeologizmus. Kodėl jaunimo nežavi mūsų kalbos skambumas, kodėl jos vaizdingumas nuolat užgožiamas žargono? Ar jaunimui mūsų kalba atrodo per prasta, kad išliktų, o gal per sudėtinga arba tiesiog nereikalinga?
            Didžiausią įtaką jaunuolių kalbos prastėjimui daro globalizacija, kuri neaplenkia ir Lietuvos. Visur besiskverbianti anglų kalba ir jos, kaip vieningo pasaulio žmonių kalbos, vartojimas žavi jaunus žmones dėl daugelio priežasčių: gerai užsienio kalbą mokantis jaunuolis gali studijuoti užsienyje, gali ieškoti darbo svetur – daugeliui mūsų tai atrodo kur kas prestižiškiau negu mokytis ar dirbti Lietuvoje, kur, beje, taip pat būtina mokėti anglų kalbą, norint pretenduoti į tarnybą, nors neretai užsienio kalbos žinios tame darbe nereikalingos. Dažnas dar vidurinėje mokykloje besimokantis vaikas nė nebesistengia mokytis kalbėti ar rašyti taisyklinga gimtąja kalba, supratęs, jog svarbiau mokėti anglų kalbą. Moksleiviai mato augantį ar bent jau nemažėjantį emigracijos mastą, o  tai juos tik skatina rinktis „madingą“ kelią, žiūrėti į lietuvių kalbą kaip į bevertį dalyką, iš kurio Anglijoje ar kitoje užsienio šalyje naudos nebus. Jaunimas turi suprasti, jog kalbėdamas taisyklinga protėvių kalba namuose bei su draugais, jis rodo meilę bei pagarbą savo kultūrai. Lietuvių kalbos tėvas Jonas Jablonskis buvo teisus sakydamas: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti“. Ne užsienio kalbų mokymasis yra blogai, ne tarptautinė kalba kenkia, bet gimtosios kalbos tapimas antrąja. Neturėdami kuo didžiuotis ar nenorėdami išsaugoti savitumo, t. y. savo kalbos, kultūros, pasididžiavimo gimtuoju kraštu, sparčiai prarasime savastį, savo šaknis, o neturintis identiteto asmuo – bet kurioje tautoje yra tik svetimšalis, klajūnas, gero gyvenimo ieškotojas.
Skaityti visą »